Namų ūkis

Priminimai rugpjūčiui…

. Senoliai sakydavo, jei bitės pasidarė piktos, reikia laukti sausros.
. Jei vakare čirškia žiogai, lauk gražios rytdienos. Jei šuo ar katė skanauja žolę, lis.
. Gandras ant stogo rymo viena koja ar pievoje varlinėja – giedra. Ant kalno staiposi – lis.
. Jei per šv. Lauryną (10 d.) saulėta, tikėkimės, kad ir visas rugpjūtis bus giedras, gal ir visas ruduo šiltas.
. Rugpjūtis. Kai visi miestelėnai šį paskutinį vasaros mėnesį dažniausiai išlekia palikę savo tvankius butus į pajūrį, prie ežerų ar į svečias šalis pasilepinti, sodininkui ar sodybos šeimininkui, deja, yra ir dabar ką veikti. Derlius noksta, o tie, kurie galvoja ir apie kitus metus, jau dabar turi jiems ruoštis. Tokia žemės darbus mylinčiojo dalia.

Sodininkui…
Pats uogų skynimas ir dorojimas. Tačiau vos nuskynę uogas jau turime pagalvoti apie kitų metų derlių ir vaiskrūmių priežiūrą. Tam, kad susiformuotų vaisiniai pumpurai kitiems metams, labai svarbu, kad vaiskrūmiams netrūktų vandens. Kitas svarbus darbas – purenti aplink dirvą – išgaruos mažiau drėgmės, neaugs maisto medžiagas atimančios piktžolės.
Prasčiau augančius vaiskrūmius po derėjimo patręškite azoto trąšomis, kitus palepinkite mineralinėmis trąšomis. Nepakenks ir karvės mėšlas, lapuočių medžių pelenai.
Sodo veją, jei neišdžiuvo ir pas jus netrūksta drėgmės, ir toliau pjaukite kiek aukščiau kas savaitę ar rečiau.
Rudenį dažnai sodiname ar persodiname stambesnius augalus. Tačiau retas tam pasiruošia jau dabar, rugpjūčio mėnesį. O vertėtų duobes pasiruošti nedelsiant, pagal būsimų vaismedžių poreikius pripilti substrato ir ramiai laukti rugsėjo. Sodinukams tai patiks.
Jei turite pavasarį žydinčią gyvatvorę, jos jau nebekarpykite, geriau tegul krauna pumpurus. Tik labai greitai augančios gudobelės, pūsleniai, ligustrai genimi antrą kartą.
Mulčiuokite augalus ir toliau nupjauta žole, prieš tai ją apvytinę. Nestorą sausesnės žolės sluoksnį daug greičiau perdirba mikroorganizmai. Storas ir drėgnas sluoksnis kartais ima rūgti.
Laikas išpjauti derėjusius vasarinių aviečių ir gervuogių stiebus. Iki mėnesio pabaigos genėkite vyšnias, trešnes, persikus. Apie rugpjūčio vidurį nugnybkite ir vynuogių viršūnes.
Akiuokite vaismedžius. Tą galite daryti iki mėnesio vidurio. Auginiais dauginkite serbentus. Kiek anksčiau baltuosius ir raudonuosius, vėliau ir juoduosius. Pastarieji greičiau įsišaknija.
Nors pranašauja lietų, bet jei jūsų krašte jo nebus, o vandens turite, tuomet palepinkite rudenines obelis ir kriaušes, kad geriau nokintų vaisius. Derlingas šakas paremkite.
Svarbu nuolat surinkti krituolius, o sugedusius išmesti. Labai gerai visokius krituolius, jei jų nesunaudojate, mesti į kompostą. Nebijokite, jei vaisiai ligoti. Komposte ligų sukėlėjai neišsilaiko. Sloksniuokite obuolius su vejos žole, nukritusiais lapais, sodo žeme, paukščių išmatomis, įterpkite irimą skatinančių bakterijų – turėsite puikų kompostą.
Daugelis vynuogių augintojų skundžiasi, kad užsimezgus uogoms vynuogienojus užklumpa pilkasis puvinys. Liga pasireiškia baigiant nokti uogoms, atsiranda rusvų dėmių, sutrūkinėja odelė ir minkštimas. Uogos pradeda pūti. Reikėtų kiek galima išgenėti, pašalinti pažeistus lapus ir uogų kekes, purenti dirvą. Profilaktiškai purkšti fungicidais.
Uogoms baigiant nokti, cheminiai preparatai jau nebenaudojami. Svarbu, kad vynuogės gautų daug saulės, jas perpūstų ir vėdintų vėjas. Taip grybinių ligų sumažėja.
Šiemet dėl sausros vynmedžiai susirgo ir chloroze. Todėl svarbu jau nuo pavasario profilaktiškai purkšti geležies sulfato tirpalu, stebėti. Taip pat vynuoges puola ir netikroji miltligė. Dažniausiai šiltais ir lietingais orais. Jei pastebėjote šios ligos požymius, atsiminkite, kad netikrosios miltligės sporos žiemoja nukritusiuose lapuose, uogose, žievėje. Sutvarkykite visas atliekas, sunaikinkite. O pavasarį laiku profilaktiškai nupukškite cheminiais preparatais.
Ne vienam sodininkui teko pastebėti, kad po šio ilgo vėsaus ir drėgno pavasario rauplės užpuolė obelaites. Infekcija kaupiasi lapuose, o grybas žiemoja nukritusiuose lapuose ir vaisiuose. Šalinkite juos, o profilaktiškai geriausia naudoti fungicidus. Planuodami naujus obelaičių sodinukus, pasirinkite atsparesnes rauplėms veisles.

Gėlininkui…
Nuolat nuskabykite peržydėjusius rožių žiedus, nugeltusius lapus. Neprošal dar patręšti kalio ir fosforo trąšomis. Azotinių jau reikėtų vengti. Vos tik pasirodžius poskiepių atžaloms būtina jas iškirpti kuo žemiau, kelis centimetrus po žeme.
Savo vešlius žiedus krauna jurginai. Aukštaūgius būtinai pririškite prie atramų. Jei nuskinsite šoninius žiedpumpurius, jurginai išaugins didesnius graižus. Galite palikti tik vieną, vidurinį.
Peržydėjusius petunijų, surfinijų žiedus nuolat išskinkite. Ranką pridėti prašo ir pelargonijos, serenčiai, verbenos bei kitos vasarinės gėlės. Išskinkite peržydėjusius žiedynus, neleiskite brandinti sėklų, laistykite, tręškite. Jau nebedžiugina ir melsvių žiedynai… nukirpkite.
Vis dažniau palyja, todėl būtinai patikrinkite, ar išneštuose gėlių vazonų padėkluose nesusikaupė vandens. Ne visos gėlės pakenčia didelę drėgmę. Ją mėgsta viksvuolės, oleandrai.
Kai kurioms suvešėjusioms per vasarą gėlėms vazonuose jau per ankšta – atsargiai, neardydami šaknų persodinkite į didesnius, apkamšykite žemėmis. Vėsesnėmis dienomis kai kurias šilumamėges jau galima nešti į patalpą.
Vėsesnėmis dienomis tinka persodinti daugiametes pavasarį ir vasaros pradžioje peržydėjusias gėles. Visai neprošal pagerinti joms žemę ar pakeisti vietą. Iškastas padalinkite į kelias dalis, atrinkite stipresnius ūglius. Jeigu nenorite keisti gėlyno išplanavimo, tai bent pakeiskite gėlėms žemę, pagerinkite kompostu.
Narcizus antroje mėnesio pusėje jau galite pradėti sodinti, o tulpių, margučių, hiacintų svogūnėlius patikrinkite, ar sausi. Būtinai perrinkite, išmeskite supelijusius, sugedusius.
Anksčiau galite sodinti ir vėlyvius, margutes. Kai daugiažiedės margutės pradeda leisti šakneles, reikia nedelsiant jas sodinti į žemę.
Pirmoje mėnesio pusėje dar galite sėti ir našlaites, kitas dvimetes gėles. Vėsesnėmis dienomis geriau bus prižiūrėti daigelius.

Daržininkui…
Vis dar mėgaujamės ankstyvųjų daržovių derliumi, o vėlyvąsias reikia ir patręšti, ir palaistyti. Baigiame nuimti ankstyvųjų kopūstų derlių. Patartina jų ilgam nesandėliuoti, geriau greičiau suvartokite, pasidalinkite su draugais.
Jei šiltnamyje auginate pomidorus, reikėtų dar mėnesio pradžioje nukirpti viršūnes, tuomet geriau sunoks paskutinis derlius. Išgenėkite visus pažastinius ūglius, o virš paskutinio žiedyno palikite tik vieną lapą.
Jau tikrai laikas rauti svogūnus. Aišku, jeigu laiškai pageltę ir išgulę. Jei sodinote vėliau ir jie dar žaliuoja, pasimėgaukite laiškais.
Jei liepą sodinote vėlyvųjų morkų, išretinkite.
Vėl primename, kad atsiradus tuščios vietos šiltnamyje nepatingėkite pasisėti rudeniniam derliui salotų, krapų, ridikėlių, špinatų, garstyčių, pekininių bastučių ir kitokių žalumynų.
Pasidauginkite žieminių svogūnų. Vienoje vietoje jie gerai auga 3–4 metus.
Kaskite šviežias bulves, mėgaukitės šparaginėmis pupelėmis, kitomis nokstančiomis daržovėmis. Tačiau nepamirškite ir prieskonių – pjaukite ir džiovinkite krapus, raudonėlius, bazilikus, čiobrelius ir kitus kvapniuosius augalus.
Jei nebenorite naujo derliaus, tuščias vietas apsėkite rapsais, žieminiais rugiais, žirniais, pupomis ar kt. augalais, kaupiančiais šaknyse azotą. Juos apkasę pamaitinsite žemę natūraliu azotu.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.