Dar ne taip seniai Žemės ūkio ministerijos skelbtas prognozes, kad Lietuvos žemdirbiai šiemet laukia rekordinio grūdų ir rapsų derliaus, prasidėjusi javapjūtė, deja, paneigė.
Pasak Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aušros Tamošiūnienės, įsibėgėjanti javapjūtė jau leidžia teigti, kad praėjusių metų derliaus rekordų nei pasiekti, nei viršyti šiemet nepavyks. Vasaros pradžioje džiuginę javų laukai laukto derliaus nesubrandino. Akivaizdu, kad ir derlius bus mažesnis, o ir kokybė prastesnė. Kalbintų ūkininkų teigimu, javai brendo nenatūraliai, padidinto karščio sąlygomis ir subrendo žymiai anksčiau, greičiau, bet nesubrandino kokybiškų rodiklių, maistinių medžiagų.
Ypač daug tikėjęsi iš gražiai atrodžiusių žieminių kviečių pasėlių plotų, ūkininkai sako šiandien iš kai kurių laukų vežantys tik IV klasės kokybinius reikalavimus atitinkančius grūdus. O pašarinių kaina, kaip žinia, gerokai mažesnė nei maistinių. Ne vieną augintoją nuliūdino ir rapsų derlius. Dar birželio pradžioje tikėjęsi iki 4 tonų ar daugiau, šiandien ūkininkai jų vidurkį skaičiuoja apie 3 tonas iš hektaro.
Tik apie minimalų derlių kalba ir vasarinių kultūrų augintojai, nes kaitra ypač pakenkė jų pasėliams. Bet mūsų krašto ūkininkai, kad ir sulaukę prastesnio derliaus nei atrodė, optimizmo nepraranda ir ieško naujų sprendimų.
Aušra Babenskienė (Veiverių s.):
– Jau baigėme kulti žieminius miežius, svidrę ir žieminius rapsus. Gražiai atrodę žieminių rapsų laukai, iš hektaro vidutiniškai atseikėjo po 3,5 tonos. Pirmieji nukulti žieminių kviečių laukai žada apie 6,5 tonos iš ha. Beje, jeigu kalbėti apie kokybę, tai sausra padarė savo, nes net ir tame pačiame lauke kokybė skiriasi. Pavyzdžiui, vieni atitinka II, kiti III klasės keliamus kokybės reikalavimus.
Jau atsiskaitėme su pirkėjais pagal iš anksto sudarytas sutartis, tad dabar analizuojame situaciją ir ieškome palankesnių variantų grūdams realizuoti. Dalį galbūt valysime, kad būtų aukštesnės kokybės. Baigę žieminius, pereisime į vasarinių javų laukus. Auginame ir vasarinius miežius, avižas, rapsus.
Sigitas Šiupšinskas (Vyšniūnai):
– Lietaus reikia, kad ir per rugiapjūtę, bet nėra kam duoti nurodymo, kad palytų, gamta yra gamta. Klimatas keičiasi, šiltėja, todėl gali būti, kad ateities kultūra taps daugiau kukurūzas. Jis nereikalauja tiek daug priežiūros, kaip, pavyzdiui, rapsas – labiausiai priklausomas nuo oro sąlygų. O kukurūzus pasėjai, kartą nupurškei, ir kuli spalio, lapkričio mėnesį. Mano apie šešiasdešimt procentų laukų užsėta kukurūzais. Turiu ir kviečių, pupų. Kukurūzus auginu trečius metus. Tai beveik tropikų augalas, reikalaujantis mažiau drėgmės nei kviečiai, vėlyva sėja. Mūsų, Stakliškių krašte, žemės nenašios, rūgščios, todėl kukurūzui tinka. Tikiuosi apie dešimt ar daugiau tonų iš hektaro.
Valdas Mazuronis (Strazdiškės):
– Labai smulkus ir rapsas, kaip aguonos grūdukas. Iki trijų tonų kuliam, nors pasėlis rodo, kad turėtų būti keturios. Ir kitos rūšies grūdai byra prastai, tikėjausi, kad bus labai geras derlius. Karštis nokimo fazėje uždžiovino, nespėjo subręsti, todėl grūdukai labai smulkūs. Bet nusiminti nereikia. Svarbiausia – mylėti darbą, kurį darai, džiaugtis kiekviena diena, ir viskas bus gerai.
Žilvinas Galinis iš Ingavangio taip pat nenusiminęs, nors sakė, kad ir derlius ne rekordinis, kurį dauguma pranašavo dar prieš tris savaites:
– Karštis padarė savo. Kuliam dviem tonomis mažiau negu tikėjomės ir rodė vaizdas. Bet su gamta nepakovosi, todėl viskas gerai.
Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus teigimu, šių metų javapjūtės metu žemdirbiai turi būti labai atsakingi ir laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, būti pasirengę ir papildomas priemones. Kaitros išdžiovintuose javų plotuose užtenka tik mažiausios kibirkštėlės gaisrui kilti.
„Gyvenimo“ informacija
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“