Būti kartu, būti vieniems dėl kitų…

Bendruomenių seklyčia

Šv. Onos atlaidai Veiverių krašte yra reikšminga bažnytinė šventė, persipynusi su religinėmis apeigomis, rugiapjūtės pabaigtuvių ir šviežios duonos ponios Onos pagerbimo bei bendruomeniškų vaišių – agapės – tradicijomis. Veiveriškiai karta iš kartos jas perduoda ir tęsia, šventei suteikdami vis naujų prasmių.

„Gyvenimo“ laikraščio nominantai L.Kazlauskienė, klebonai K.Skučas ir K.Vosylius su redakcijos ir seniūnijos atstovais bei politikais.

Praėjusį sekmadienį vietos gyventojai ir svečiai dalyvavo šv. Mišiose, o po jų – iškilmingoje procesijoje aplink Šv.Liudviko bažnyčią. Maldų ir giesmių pakylėti, klebono Kęstučio Vosyliaus pakviesti, visi susibūrė parapijos namų kiemelyje, prie Rimorystės muziejaus. Pasak šventės vedėjos Daivos Venclovienės, yra labai svarbu pabūti kartu, pabūti vieniems dėl kitų, parodyti, kad Veiverių žmonės moka susitelkti ir darbams, ir šventėms.

Renginyje ypač buvo pagerbtos liepos 26 dienos varduvininkės – Onos ir Onutės, kurias tradiciškai sveikino, gėlėmis apdalino Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas ir jo pavaduotoja Audronė Lazdauskienė, šio krašto politikas, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Cezaras Pacevičius su žmona Virginija. O kad Onutės, paprastai

Šv.Onos atlaidų procesija aplink Šv.Liudviko bažnyčią.

tituluojamos geromis gaspadinėmis, turėtų ant ko tepti smetoną, po kepalėlį šviežios duonutės su gražiausiais LR Seimo nario Andriaus Palionio palinkėjimais joms įteikė politiko padėjėja Valė Petkevičienė. Sveikinimo žodį taręs, varduvininkėms sveikatos linkėjęs Seimo narys Andrius Kupčinskas, kurio močiutės vardas Ona, išreiškė įsitikinimą, kad šis vardas ateityje dar sugrįš į populiarumo viršūnes.
Šių metų Oninės Veiveriuose praturtėjo nauju akcentu – buvo pasveikinti jau daugiau nei du dešimtmečius „Gyvenimo“ laikraščio redakcijos organizuojamų Prienų rajono Metų žmogaus ir Metų projekto rinkimų nominantai. Nors sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, veiveriškiai itin aktyviai balsavo už gerai pažįstamus, mylimus ir gerbiamus savo bendruomenės narius. Jų palaikymo dėka 2020 Metų žmogaus titulą laimėjo Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Lina KAZLAUSKIENĖ, o Metų projektu paskelbtas praėjusią vasarą per Onines atidarytas VEIVERIŲ RIMORYSTĖS MUZIEJUS, neįsivaizduojamas be jo įkūrėjo klebono Kazimiero Skučo ir muziejaus pastato statybas palaiminusio Šv.Liudviko bažnyčios klebono, garbės kanauninko Kęstučio Vosyliaus.

Atstatytas ir pašventintas kryžius ir toliau laimins keleivius, vykstančius Veiverių ir Čiurlių link.

Dėl karantino apribojimų tradicinė laikraščio Padėkos šventė šį sausį neįvyko, todėl džiaugiamės vidurvasary atsiradusia proga nominantus pagerbti Veiveriuose, juos pasiūliusioje bendruomenėje. Laikraščio redaktorė Ramutė Šimukauskaitė ir redaktorės pavaduotoja Dalė Lazauskienė nominantams, kaip padėką už išskirtinius darbus, paliktą ryškų pėdsaką vietos bendruomenės gyvenime, įteikė birštoniečio menininko A.Lik autorinius medžio darbus. Gėlės, nuoširdūs sveikinimo žodžiai, apkabinimai – tokiu būdu Linutės Kazlauskienės artimieji, bičiuliai, bendradarbiai, seniūnijos atstovai, bendruomenės nariai ir svečiai reiškė džiaugsmą dėl šio kuklaus, bet stiprios dvasios žmogaus, beatodairiškai skubančio į pagalbą kitiems, įvertinimo.

Šventės metu tradiciškai pagerbtos Veiverių krašto Onutės. Joms ir kitiems šventės dalyviams dainavo „Mamų ir dukrų kvartetas“, koncertą dovanojo UAB „Alsena“.

„Labai džiaugiuosi, kad šalia manęs yra daug gerų ir stiprių žmonių. Turiu užnugarį – savo vyrą, mamą, brolio šeimą, puikius bendradarbius, gerus draugus, kurie mane visuomet remia ir palaiko. Tai laiko ir išbandymų patikrinti žmonės. Esu jiems labai dėkinga. Tarp stiprių žmonių ir aš galiu jaustis stipri,“ – sujaudinta dėmesio kalbėjo L.Kazlauskienė.
A.Kupčinskas Rimorystės muziejaus įkūrimą pavadino klebono Kazimiero Skučo viso gyvenimo, jo „širdies projektu“. Tam pritartų ir kiti gerai kleboną pažįstantys Veiverių krašto žmonės, turėję dar vieną progą padėkoti ir ilgamečiam šios parapijos klebonui, ir jo darbų tęsėjui kun. K.Vosyliui už Veiveriuose įkurtą traukos centrą ir rimoriaus amato tradicijų puoselėjimą.

Kryžių atnaujino medžio drožėjas Ž.Tutlys.

Ten, kur klebonas Kazimieras, netoliese – ir jo mylimi, išpuoselėti, į karietas pakinkyti žirgai bei žirgeliai. Klebonas pakvietė keletą šventės svečių kartu su juo sėsti į kinkinius ir, tilindžiuojant skambalėliams, pagrindine miestelio gatve vykti atlikti kilnios misijos – pašventinti atstatytą kryžių, nuo seno stovėjusį pakelėje iš Veiverių į Čiurlių kaimą.
Medis nėra amžinas, kunigo K.Skučo rūpesčiu sutrešęs kryžius buvo atnaujintas daugiau nei prieš 30 metų, tuomet klebono iniciatyvos nesustabdė net valdžios priekaištai. Kryžių įveikė gamta ir laikas, tad per šias Onines klebonui buvo patikėta pašventinti šiemet atstatytą kryžių. Jį padirbdino vietos medžio drožėjas Žydrūnas Tutlys, lėšomis parėmė keli veiveriškiai, o kryžiaus pastatymu ir aplinkos sutvarkymu rūpinosi seniūnas Vaclovas Ramanauskas ir seniūnijos darbuotojai. Visiems susitelkus, kaimo kryžkelėje dar ilgai stovės kryžius, laiminantis pro šalį keliaujančius…
Seniūno V. Ramanausko manymu, būtų labai gražu, jeigu ir kiti seniūnijos žmonės savo iniciatyva prisidėtų prie senųjų kryžių atnaujinimo ir atstatymo. Taip būtų išsaugotos ir ateities kartoms perduotos kryždirbystės tradicijos.

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *