Kraujo donorystė: kas naujo?

Viešose vietose neretai pastebime įrengtas palapines, kuriose laukiami kraujo donorai. Donorystės akcijų metu raginama padėti žmonėms duodant kraujo. Kada galima duoti kraujo pasiskiepijusiems nuo COVID-19 ligos? Ar panaudojama imuninė plazma? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako Nacionalinio kraujo centro l. e. p. Donorystės skyriaus vadovė, gydytoja Ieva Linkevičiūtė.

Nacionalinio kraujo centro l. e. p. Donorystės skyriaus vadovė, gydytoja Ieva Linkevičiūtė.

– Kuo svarbus žmogui kraujas?
– Kraują sudaro skystoji kraujo dalis – kraujo plazma (55–60 proc.) ir forminiai elementai (kraujo ląstelės) – eritrocitai, leukocitai ir trombocitai (40–45 proc.).
Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, tai sudaro apie 6–7,5 proc. kūno masės. Kraujo reikšmė organizmui itin didelė. Eritrocitai, kurių sudėtyje yra hemoglobinas, kraujui suteikia raudoną spalvą, transportuoja deguonį audinių gyvybingumui palaikyti, naudojami gydant įvairias ligas, po sunkių traumų ar sudėtingų chirurginių operacijų.
Trombocitai – svarbūs kraujavimo stabdymui, atsakingi už kraujo krešėjimą. Jų trūkumas pasireiškia įvairiai: nuo nedidelio pakraujavimo iš nosies ar dantenų iki gyvybei pavojingo nesustojančio kraujavimo į vidaus organus ar galvos smegenis. Kraujo plazmoje yra imunoglobulinų, albumino ir krešėjimo faktorių, kurie naudojami gydant krešėjimo sutrikimus bei nudegimus.
Žodis „donoras“ kilęs iš lotyniško žodžio donare – reiškiantį „dovanoti“.
Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.
– Kuriais atvejais recipientui perpilamas kraujas?
– Kraujas reikalingas daugiau kaip 130 įvairių gydymo atvejų.
Kasmet šaliai reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėta žmonių gyvybė praradus daug kraujo po sudėtingų chirurginių operacijų, patirtų sunkių traumų, avarijų, komplikuoto gimdymo atvejais bei gydant sunkias infekcines, kraujo, onkologines ligas. Kraujas taip pat perpilamas ir nudegimų, apsinuodijimų atvejais, sergant mažakraujyste, kepenų nepakankamumu ir pan.
– Ar verta baimintis dėl galimybės duodant kraujo užsikrėsti AIDS?
– Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir nauda ligonio sveikatai. Donorystė yra absoliučiai saugi, nes dirbame be išimčių vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, LR įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kraujo surinkimą ir jo ištyrimą.
Duodantis kraujo negali užsikrėsti infekcinėmis ligomis, nes visos medicinos priemonės – nuo tų, kurios naudojamos kapiliariniam kraujui iš piršto paimti, iki veninio kraujo surinkimo sistemos –yra sterilios ir naudojamos vienkartinai. Dūrio vieta labai kruopščiai dezinfekuojama.
Kraują duoti saugu ir kraujo centro patalpose, ir lauke specialiose palapinėse.
– Kaip pasiruošti kraujo donorystės akcijai?
– Derėtų pabrėžti, kad labai svarbu dieną prieš kraujo donorystę pailsėti, pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, nusiteikti geranoriškai. Nevykite duoti kraujo po didelio streso ar neišsimiegojus, svarbu būti geros nuotaikos ir savijautos.
Ilgametė Nacionalinio kraujo centro medikų patirtis liudija, kad daugelis žmonių po kraujo davimo jaučiasi gerai. Tik nedidelė dalis jaučia bendrą silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tačiau tai trumpalaikė nepageidaujama organizmo reakcija į kraujo netekimą.
– Kokie asmenys gali būti kraujo donorais?
– Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus (kraujo donorystės įstaigos gydytojo sprendimu nepriekaištingos sveikatos nuolatiniams kraujo donorams galimybė donuoti kraujo gali būti kasmet pratęsiama ir po 65 metų). Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė kaip 50 kilogramų. Hemoglobino kiekis donoro kraujyje – moterų ne mažiau 125 g/l, vyrų – ne mažiau 135 g/l. Donoro pulsas turi būti ritmiškas, jo dažnis – nuo 50 iki 100 kartų per minutę.
Sistolinis arterinis kraujo spaudimas – 180–100, diastolinis – 100–50 mm Hg.
Norintys duoti kraujo privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
– Kiek turi praeiti laiko pasiskiepijus nuo COVID-19, kad žmogus galėtų tapti donoru?
– Rekomenduojama po skiepo nuo COVID-19 ligos palaukti 1–2 dienas.
Per šį laikotarpį nepasireiškus šalutinėms reakcijoms (karščiavimui, skiepo vietos paraudimui, patinimui, skausmui, sutrikdančiam normalią rankos funkciją ir pan.), galima duoti kraujo.
– Ar asmuo, persirgęs COVID–19, gali duoti kraujo? Ką derėtų žinoti?
– Asmuo, persirgęs COVID–19 infekcija, gali duoti kraujo praėjus 14 dienų po šeimos gydytojo patvirtinto pasveikimo.
– Kaip laikoma ir panaudojama imuninė plazma? Kaip vyksta procedūra, ir ką reikia žinoti norintiems paaukoti kraujo/kraujo plazmos?
– Kraujo paėmimo procedūra vyksta standartiškai. Donoras turi atitikti LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytus tinkamumo kriterijus, o donorui davus kraujo, iš jo maišo atskiriama COVID–19 liga persirgusiųjų donorų plazma, ją pažymint ir saugant atskirai, atsižvelgiant į donorų apklausos anketos duomenis (pažymėjus, kad jis sirgo COVID–19, ir kada pasveiko).
…Vis dar atliekami moksliniai tyrimai, kokiu būdu imuninė plazma padeda kovoti su liga, todėl apie jos panaudojimo tikslingumą gydantis gydytojas sprendžia individualiai atsižvelgdamas į indikacijas.
Manoma, jog imuninė plazma padeda greičiau pasveikti bei palengvina COVID–19 infekcijos simptomus.
– Per radiją, televiziją dažnai girdime reklamą kviečiant duoti kraujo. Tačiau svarbu žinoti, kas vis tik negali būti kraujo donoru.
– Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu (jei gydosi insulino preparatais), piktybinėmis ir infekcinėmis, tokiomis kaip hepatitas B ir C, ŽIV, sifilis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, sirgę maliarija. Negali duoti kraujo turintys polinkį stipriai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kepenų, kvėpavimo ligomis. Donorystė negalima moterims nėštumo metu, taip pat ir maitinančioms kūdikį.
Negali duoti kraujo priklausantys rizikos grupei: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir pan.
Esant peršalimo simptomams – sloguojant, užkimus ar vartojant antibiotikus, prašoma ateiti duoti kraujo pasveikus, po savaitės ar dviejų.
Kraujas imamas tik iš visiškai sveiko žmogaus, todėl donoro sveikatos būklei įvertinti pateikiama Kraujo donoro išsami apklausos anketa (joje – 22 klausimai). Kraujo centro gydytojas, įvertinęs visus atsakymus, uždavęs papildomus klausimus bei surinkęs medicininę anamnezę, priima galutinį sprendimą leisti arba neleisti jam būti kraujo donoru.
– Dėkojame už vertingą informaciją ir naudingus patarimus.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *