Protingieji sveikatos ekspertai vienas per kitą porina, kad įrudenėjus šalies žmonėms jau reiks trečiosios vakcinos nuo COVID-19 dozės. Trečiosios tiems, kurie ligi tol sąžiningai bei tvarkingai atliko skiepų procedūrą. Tie patys specialistai taip pat tvirtina, kad šiam – trečiajam – veiksmo aktui nebebus naudojamos „AstraZeneca“ (AZ) bei „Johnson&Johnson“ (JJ) kompanijų gamybos vakcinos.
Man tai – prasta žinia. Šiuo metu esu pasiskiepijęs dviem AZ sukurto preparato „Vaxzevria“ dozėmis. Po abiejų skiepų nejutau jokių nepageidaujamų pasekmių. Tad, jeigu reiktų rinktis dėl trečiosios, neabejotinai pirštu besčiau į AZ. Nes grynai žmogiškai visai nenorėčiau už ūso tampyti kokią nors naują patirtį su „Pfizer/BioNTech“ ar „Moderna“ vakcinomis. Ar kokiu „Sputnik V“, apsaugok, Viešpatie.
Taigi kažkur giliai viduje jaučiu patiriąs fundamentalių savo teisių (kad ir pasirinkimo) pažeidimo incidentą. Kur kreiptis? Pas Ingridą Šimonytę ar Gabrielių Landsbergį? Ramūną Karbauskį ar Saulių Skvernelį? O gal prisijungti prie Šeimų gynimo maršo specialios paskiepytųjų reikalų frakcijos teisėmis, kur jau yra „Drąsos kelio“, „antiskiepininkų“, „antiLGBT+“, neteisėtų migrantų šaudymo ir šiaip kriminalinių elementų grupės…
Šiuo atveju mes, tikiuosi, visai nesipyktume, nes vienytumės neatsakomybės prieš visuomenę ir kritikos p. Šimonytės klikos nuvertimo reikalais pagrindu. Skamba keistai? Kodėl gi? Net opozicinės partijos niekaip nesijungia prie solidaraus reikalo ir nekviečia savo rėmėjų vakcinuotis. Ligi šiol ir be Dainiaus Kepenio (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – LVŽS) yra Seimo narių, kurie gyvena be vakcinos. Kada rudeniop, neduokdie, kils dar viena pandemijos banga, visi tie veikėjai ims klykti apie p. Šimonytės kliką, jos neveiklumą ir prastą komunikaciją – esą nesugebėjo įtikinti, papirkti ar dar velniaižin ką padaryti. O aš su savo galimais bendraminčiais tąsyk galėsiu pasisakyti apie klikos pažeistas savo teises norėti ir gauti AZ trečiąją dozę.
Visi lošime nepralaimimą politinį grajų. Dar, žiūrėk, visi in corpore sulauktume kokio nors sveikinimo iš Simono Daukanto rūmų sostinėje. Nuo prezidento, kuris, kaip žiniasklaida pastebi, jau dvejus metus savo poste.
Antraisiais pirmosios savo kadencijos metais ėmęs flirtuoti su keistomis visuomenės ir politikos grupėmis Gitanas Nausėda priminė mano fizikos mokytoją vidurinėje mokykloje.
Nepasakyčiau, kad tas mokytojas buvo visų labai mylimas, tačiau žiauriai gerbiamas, inteligentiškas žmogus. Savo reputaciją mūsų – 1984 m. abiturientų – akyse jis sukniso per abitūros egzaminą.
Situacija tokia – buvo dvi abitūros klasės: „A“ ir „B“. Pirmojoje mokėsi „geriečiai“, kurių dalis buvo tiesiog sovietinių nomenklatūrininkų vaikai. Antroje – blogiukai, tarp kurių buvau ir aš. Egzaminas prasidėjo nuo „akų“. Jame vienoje mūsų fiziko pusėje sėdėjo mokyklos direktorius, kitoje – mokymo dalies vedėja ir „pušino“ jį į šonus, kad būtų skiriami atitinkamai teigiami vertinimai. Kada atėjo „bekų“ eilė, direktorius su savo pavaduotoja iš garbingos komisijos pasitraukė, nes jau nebebuvo jokio intereso ką nors nuveikti. Tada mūsų fizikas, it nutrūkęs nuo grandinės, ėmėsi mūsų: parašė du dvejetus, du ketvertus ir likusiems padalijo po trejetą (tai – dar penkiabalė sistema), nors net būdami blogiukai visai nebuvome tokie beviltiški.
Jei kada nors vėliau per beveik keturis dešimtmečius nuo mokyklos baigimo būčiau tą mokytoją atsitiktinai sutikęs, tikrai būčiau paklausęs, už ką jis mus visus taip. Kita vertus, gavęs tokią pamokėlę būdamas aštuoniolikos, dabar kitaip regiu p. Nausėdą.
LVŽS valdžios laikais, kada valdantieji pusmetį jį laikė už trumpo pavadžio, buvo gerbiamas, tylus ir inteligentiškas žmogus. Dabar –nušvitęs kur kas įvairesnėmis spalvomis.
Rytas Staselis
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“