Kodėl plaukti sveika?

Įsibėgėjus vasarai skubame pasimėgauti maudynėmis upėse, ežeruose, jūroje ar SPA baseinuose. Apie plaukimo naudą kalbuosi su AB Birštono sanatorijos „Versmė“ kineziterapeute Reda Jakubauskiene.

AB Birštono sanatorijos „Versmė“ kineziterapeutė Reda Jakubauskienė.

– Kas vyksta žmogaus organizme plaukimo metu?
– Vanduo teigiamai veikia žmogaus organizmą ir sveikatą. Įdomu tai, kad kūnas vandenyje sveria net dešimt kartų mažiau nei sausumoje.
Be to, mankštinantis ar plaukiojant vandenyje žymisi sumažėja traumų tikimybė.
Judėti vandenyje du kartus lengviau, nes neveikia traukos jėga ir kiekvienas judesys atliekamas priešinantis vandens slėgiui. Atliekant judesius, susidaro vandens sūkuriai, kurių poveikis turi gydomųjų savybių: masažuojamas kūnas, atpalaiduojami raumenys, stimuliuojami mechanoreceptoriai, treniruojama širdis, greitėja medžiagų apykaita, mažėja skausmas.
Plaukiant taisyklingai treniruojami viso kūno raumenys ir gilieji raumenys, kurie įprastai „dirba“ mažiausiai. Plaukimo metu kūnas yra horizontalioje padėtyje, dėl to atsipalaiduoja stuburas, mažėja jo apkrova, įtampa, gerėja laikysena, stiprėja nugaros, krūtinės ir pilvo raumenys.
– Ar plaukimas stiprina širdį?
– Plaukimas – puikus aerobinis pratimas. Plaukiojant reguliariai ir pakankamai energingai 30 minučių ar ilgiau valandos, širdies susitraukimų skaičius padidėja net 70 proc., dėl to stiprėja ir efektyviau dirba širdies raumuo. Kadangi plaukimo metu kūno padėtis horizontali, kraujas lengviau prateka kraujagyslėmis, gerėja kraujo apytaka rankų ir kojų raumenyse.
– Kodėl saugiau plaukti nugara?
– Plaukimas nugara lengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir saugiai ištempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Tai itin naudinga, kadangi daugumos žmonių įprastomis gyvenimo sąlygomis (dėl ilgai trunkančios statinės sėdimos veiklos) šie raumenys skausmingai įtempti.
Saugiau plaukti nugara – krauliu, bet ne krūtine, nes tada išlenkiama nugara ir galite pasitempti juosmeninę stuburo sritį.

Mankštą mineralinio vandens baseine veda AB Birštono sanatorijos „Versmė“ kineziterapeutė Daiva Talačkienė.

Tad plaukti ant nugaros ypač tinka jaučiantiems skausmus kaklo, galvos, pečių, vidurinės stuburo dalies (juosmens, kryžkaulio) srityse.
– Kaip dažnai derėtų plaukioti, kad pajaustume sveikatos pagerėjimą?
– Jeigu norite, kad plaukimo treniruotės būtų efektyvios, rekomenduojama plaukioti 3 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 30 minučių, dar geriau – valandą.
Taisyklingas plaukimas naudingas širdžiai, plaučiams, kraujo apytakai. Plaukimo užsiėmimai malšina stuburo skausmus, padeda gydyti iškrypimus, plokščiapėdystę.
– Kurias atvejais nederėtų maudytis vandens telkinyje ar baseine?
– Prieš brendant į upę dėl saugumo derėtų pasidomėti, ar joje nėra užterštas vanduo. Baseine nerekomenduojama lankytis sergantiems infekcinėmis, užkrečiamomis odos ligomis (pavyzdžiui, nagų grybeliu), taip pat turintiems atvirų žaizdų. Būkite atsargūs, jeigu esate alergiški cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, chlorui. Tada gali pasireikšti odos, kvėpavimo takų, akių gleivinės alergija.
– Dėkui už naudingus patarimus. Linkime visiems sėkmingo plaukiojimo!