Kodėl verta mėgautis trešnėmis?

Prekyboje jau pasirodė pirmosios trešnės. Kuo jos naudingos žmogaus organizmui? Kiek jų vartoti, kokius negalavimus palengvina, apie tai pokalbis su Birštono PSPC šeimos gydytoja Jūrate Rėpšaite.

Birštono PSPC šeimos gydytoja Jūratė Rėpšaitė.

Gausu biologiškai veiklių junginių
Trešnėse yra fruktozės, C, P, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, magnio, fosforo, folatų, geležies, kobalto, vario, cinko, karotino, pektinų.
Gausu biologiškai aktyvių junginių (karotenoidų, fenolio rūgščių, flavonoidų), ypač antioksidantų. Vienas iš jų – antocianino glikozidas, suteikiantis trešnėms gražią tamsiai raudoną, beveik juodą spalvą. Šiose uogose taip pat randama triptofano, serotonino ir melatonino.
„100 g trešnių turi: 65 kcal energijos, vandens – 82,7 g, angliavandenių – 15,7 g, baltymų – 1 g, riebalų – 0,1 g. Uogose esančius mikroelementus ir naudingąsias medžiagas organizmas lengvai įsisavina: jų vartojimas gerina apetitą, virškinimą, smegenų veiklą, taip pat gali padėti atsigauti raumenims po intensyvios fizinės veiklos.
Remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, nustatyta, kad uogose esančios medžiagos veikia kaip antioksidantai ir gali sumažinti organizmo patiriamą oksidacinį stresą. Taip pat pastebėta, kad vartojant trešnes gali sumažėti labai mažo tankio cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje ir artrito požymiai,“ – atkreipia dėmesį J. Rėpšaitė.

Poveikis – įvairus
Trešnėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos – kumarinai ir oksikumarinai normalizuoja kraujo krešėjimą, mažina trombų atsiradimo riziką. Jie teigiamai veikia odą (nuo spuogų, egzemos), aktyvina inkstų ir kepenų veiklą (aktyviau šalina šlakus), gerina regėjimą, padeda nuo nervų (B grupės vitaminai), virškinimo (nesukelia rėmens, skausmo), sąnarių, kvėpavimo sutrikimų.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad valgant trešnes, mažėja Alzheimerio ligos rizika. Patikimai saugo ir nuo vėžinių susirgimų, nes uogose yra ląstelienos, vitamino C, karotenoidų ir antocianinų. Trešnės naudingos inkstų akmenligės ir šlapimo takų ligų profilaktikai bei gydymui, taip pat stiprina širdį ir kraujagysles, kaulus bei nagus ir plaukus. Įdomu tai, kad trešnėse yra melatonino, kuris gerina miego kokybę, sumažina paros ritmo trikdžius ir pan.
„Beje, šios uogos kaip gardumynas tinkamas sergantiems cukriniu diabetu – kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad jų vartojimas gali sumažinti glikuoto hemoglobino lygį. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad sergantieji cukriniu diabetu turi sekti suvartojamų angliavandenių kiekį,“ – pastebi šeimos gydytoja.
Ypač raudonos spalvos, prinokusios trešnės sumažina kraujo spaudimą. Įdomu tai, kad, geriant karštą iš uogų išvirtą gėrimą be cukraus, lengviau atsikosėjama.

Kiek galima suvalgyti trešnių?
„Patartina per dieną suvalgyti iki 600 g trešnių. „Tam, kad pajustumėte teigiamą efektą miegui, pakanka suvalgyti apie 140 g trešnių arba 25 trešnes per dieną,“ – pataria pašnekovė.
Uogos skatina medžiagų apykaitą, todėl tinka lieknėjimui. Iškrovos dieną galima valgyti tik trešnes bei gerti jų lapelių bei kotelių arbatą.
Tačiau maitintis trešnėmis ilgiau nei dvi dienas nederėtų. Ketinant tęsti dietą, į valgiaraštį įtraukite įvairesnio maisto. Svarbiausia visada laikytis pagrindinio principo: suvartojamų kalorijų kiekis neturėtų viršyti jų sueikvojimo.
Įdomūs faktai
. Daugiausia antioksidantų yra uogų žievelėje.
. Geriausiai valgyti šviežias uogas, nes užšaldytose naudingų medžiagų sumažėja apie 50 proc.
. Trešnių glikeminis indeksas (G) tik 22. Palyginimui: abrikosų G – 57, vynuogių, persikų G – 46, mėlynių – 40.
Veronika Pečkienė