Turi išlikti net ir skaudžiausi istorijos puslapiai…

Birželio 14-15 dienomis visuose Prienų rajono savivaldybės seniūnijų centruose vyko renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms bei didžiosioms tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Visuotine tylos minute prie memorialinių paminklų, lentų, kryžių, palaidojimo ir kitose vietose buvo pagerbti Lietuvos gyventojai – tremtiniai, partizanai, politiniai kaliniai, kiti nukentėjusieji, tapę okupacinių režimų aukomis.

Šį antradienį šilavotiškiai, minėdami įvykius, skaudžiai palietusius ir Šilavoto kraštą, susikaupė maldai Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Po šv. Mišių jie padėjo gėlių prie paminklinio akmens, skirto žuvusių už Lietuvos laisvę Tauro apygardos partizanų atminimui, vėliau susibūrė skvere prie įvažiavimo į miestelį.
Šiemet minimą 80 metų sukaktį nuo tragiškos 1941 m. birželio 14 dienos, kuomet prasidėjo lietuvių trėmimai į Sibirą, vietos žmonės įprasmino atnaujindami svarbų miestelio akcentą. Šilavoto seniūnijos ir aktyvių gyventojų iniciatyva buvo atstatytas medinis koplytstulpis, kuris buvusių tremtinių rūpesčiu šalia kryžkelės iškilo dar 1990 metais, taip pat sutvarkyta jo aplinka.
Koplytstulpio atnaujinimo darbai buvo finansuoti iš LR Vyriausybės ir Prienų rajono savivaldybės biudžetų, skirtų nevyriausybinių organizacijų veiklai. Ąžuolo medieną dovanojo Šilavoto gyventojas Donatas Straigis, o koplytstulpį išdrožė tautodailininkas, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas.
Naująjį koplytstulpį pašventino kun. teol. lic. Remigijus Gaidys. Prisimenant visų laikų Lietuvos laisvės kovotojus, žuvusius ir mirusius tremtinius bei politinius kalinius, susirinkusieji juos pagerbė tylos minute.
Buvo perskaitytos pavardės Šilavoto krašto šeimų, kurių neaplenkė tremtis. 1941 m. birželio 14 d. į Altajaus kraštą buvo ištremtos Smolenskų ir Petraškų šeimų moterys su mažamečiais vaikais. 1946 m. į Sverdlovsko sritį išvežta Gustaičių šeima. 1948 m. gegužės 22 d. iš Šilavoto apylinkių buvo ištremtos Abugelių, Leonų, Rimų, Liorentų, Mieldažių, Radžiūnų, Gylių, Dlugauskų, Tarasevičių, Banislauskų šeimos, vėliau tremtį patyrė Slavickų, Straigių šeimų nariai.
Šilavoto laisvalaikio salės ansamblis „Radasta“ atliko liaudyje populiarių pokario metų dainų, kurios per visą sovietmetį išliko žodiniu paminklu žuvusiems, viešose vietose niekintiems partizanams.
Ne vienas prie koplytstulpio kalbėjęs svečias pabrėžė, kad istorija išliks gyva, kol ras atgarsį ateinančiose kartose. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkas Leonas Sakalavičius šilavotiškiams perdavė Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinių sukurtą gyvybės medį ir tėviškės laukuose skintų rugiagėlių puokštę. Anot mokinių, medis simbolizuoja gyvybę. Vyresnioji karta, kuri kaip tie medžiai pasakoja istoriją, yra gyvybės medžio šaknys, o jaunoji karta yra medžio šakelės. Jų įsitikinimu, atmintis ir pagarba istorijai bus gyva, kol bus perduodama nuo šaknų į kamieną, iš kamieno – į šakeles…
Jautriai apie meilę gimtinei, kuri sugrąžino atgal į Lietuvą kurti savo ateities, šia proga kalbėjo LR Seimo nario Andriaus Kupčinsko padėjėjas Jovydas Juocevičius. Branginti ir puoselėti istoriją, nepamiršti, kokia brangi yra laisvės kaina, linkėjo ir Ingavangio bendruomenės pirmininkė Rasa Juocevičienė, kuri nusilenkė prieš vietinius žmones, praėjusius sunkų tremties kelią, sugrįžusius į gimtinę ir savo liudijimus perduodančius jaunimui.
Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė padėkojo susirinkusiems už prasmingą atminties renginį, palinkėjo stiprios sveikatos ir stiprybės. Už pagalbą atkuriant koplytstulpį tremtiniams seniūnė skyrė padėkos raštus Donatui Straigiui, Algimantui Sakalauskui ir Vytautui Petraškai.
Renginį organizavo Šilavoto seniūnija, laisvalaikio salė ir Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Prienų krašto muziejaus ekspozicijoje „Laisvės kovos Šilavoto krašte“ (Šilavote) eksponuojama menininko Mindaugo Lukošaičio grafikos kūrinių paroda rezistencinio pasipriešinimo kovų tematika. Ją galima aplankyti iki liepos 11 d.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *