Kiekvienas yra vertas būti išklausytas…

Vyriškis, balansuojantis ant tilto turėklų… Sprendžiant pagal policijos įvykių suvestines, Prienuose tai pakankamai įprastas, periodiškai pasikartojantis vaizdas. Praėjusio šeštadienio vakarą vyras vėl sėdėjo „įprastoje“ vietoje, ant Greimų tilto turėklo, akistatoje su savo gyvenimu. Praeiviai prasilenkdami nudurdavo žvilgsnį šalin, tarsi jiems visiškai nerūpėtų paklausti: „Kodėl tu čia, Žmogau?“ Visgi vienas šio įvykio liudininkas – Karolina, iš Vilniaus keliavusi per Prienus – iki pat širdies gelmių buvo sukrėsta to, ką išvydo ant tilto. Jos įsitikinimu, vyriškis akivaizdžiai svarstė nušokti žemyn, tačiau niekam tai nerūpėjo.

„Iškvietėme tarnybas, o kol jos atvyko, kalbėjomės su tuo vyriškiu. Jis buvo visiškai palūžęs, verkė, kalbėjo baisius žodžius. Kalbinau, raminau jį, sakiau, kad Dievas jį myli. Pagaliau paprašytas jis nulipo nuo turėklų“, – prisiminė drąsiai sureagavusi į situaciją Karolina Rudžionytė.
Tai, kas vyko toliau, ją paskatino kreiptis į žiniasklaidą, Prienų rajono savivaldybės tarybos narius, įvykyje dalyvavusių tarnybų vadovus. Reikia pridurti, kad Karolina pasiryžo siekti atgarsio visuomenėje ne šiaip sau. Ji – viena iš savižudybių prevencijos organizacijos „Gausus gyvenimas“ įkūrėjų. Šią savanorių organizaciją pernai sukūrė LCC tarptautinio universiteto studentai, kurie aktyviai bendraudami su jaunimu, organizuodami edukacinę veiklą, siekia sumažinti savižudybių skaičių Klaipėdoje.
Todėl Karoliną, jos teigimu, labai šokiravo familiarus ir atsainus atvykusių Prienų policijos pareigūnų, o vėliau ir Priešgaisrinės tarnybos atstovų bei medikų elgesys. Jos nuomone, tarnybų atstovai į suicidinius vyriškio ketinimus reagavo netinkamai.
Jų veiksmus ji aprašė elektroniniame laiške, atpasakojo pokalbio ZOOM platformoje metu, o vėliau išdėstė ir viešame kreipimesi.
Karolina pasakojo, kad atvykę policijos pareigūnai atpažino vyriškį, vadino jį vardu ir juokėsi, neva jis jau ne pirmą kartą bando nušokti nuo tilto. Į merginos sakymus, kad šiam žmogui reikia rimtos pagalbos, jie atsikalbinėjo, jog niekuo negali padėti. Anot Karolinos, panašiai elgėsi ir priešgaisrinės tarnybos atstovai. Įvertinę situaciją, jie nusprendė, kad jų pagalbos nereikia ir išvyko. Anot Karolinos, Greitosios medicinos pagalbos medikai taip pat akivaizdžiai pažinojo šį vyrą, jį pamatę juokėsi, kad tai ne pirmas atvejis. Karolina pasijuto medikų nesuprasta, kai vyriškį vedant į automobilį bandė jį paguosti ir padrąsinti.
Po viešnagės Prienuose jai išliko slogus įspūdis. „Valstybės tarnautojai buvo abejingi žmogaus nelaimei,“ – teigė ji, pridurdama, kad savižudybės tema yra labai opi ir svarbi problema Lietuvoje, ir apie tai reikia garsiai ir aktyviai kalbėti, jei norima, kad kas nors keistųsi.
Todėl viešame kreipimesi į Prienų r. PK, Prienų PSPC ir Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovus ji kelia klausimus, kodėl pareigūnai taip abejingai ir nepagarbiai reagavo, ir kas yra daroma, kad būtų suteikta ilgalaikė pagalba nusižudyti bandantiems žmonėms?

Tarnybos reagavo pagal pareigybines instrukcijas

Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato viršininkas Andrius Rupeikis „Gyvenimo“ laikraščiui sakė, kad paprastai į tokius įvykius policijos pareigūnai sureaguoja pirmi, jų tikslas užkardyti nusikalstamas veikas, apsaugoti žmonių gyvybes nuo akivaizdaus pavojaus. Kai kuriais atvejais viešose vietose gyventojus savo elgesiu šiurpinantys asmenys būna neblaivūs, agresyvūs, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl policijos pareigūnai iškviestiems medikams užtikrina apsaugą, kol šie neadekvačiai besielgiantiesiems suteikia medicininę pagalbą. Kiekvienas pareigūnų kontaktas yra filmuojamas vaizdo kameromis, todėl, pasak policijos komisariato viršininko, išlieka menka tikimybė, kad jie pasielgs ne pagal pareigybines instrukcijas.
Kiek vėliau redakcija gavo Prienų r. PK viršininko Andriaus Rupeikio pasirašytą oficialų atsakymą, kuris cituojamas žemiau:
„(…) Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko per 5 min., kur ant Greimų tilto šaligatvio rado akivaizdžiai neblaivų … (pateikti asmens inicialai,– red.), kuris paaiškino, kad jam važiuoja stogas ir nori vykti į psichiatrijos ligoninę, bei du pašalinius asmenis, kurie teigė, kad vykdami automobiliu pamatė ant tilto turėklų sėdintį vyriškį ir pranešė skubios pagalbos telefonu 112.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad policijos pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, su asmeniu bendravo dalykiškai, mandagiai, bandė išsiaiškinti jo ketinimo nušokti nuo tilto priežastis, nuolat palaikė kontaktą, kol atvyko kitos specialiosios tarnybos. Abejingumo ar nepagarbos pareigūnų kalboje ir veiksmuose nepastebėta.“
Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintautas Baltrimas taip pat teigė, kad jo vadovaujamos tarnybos darbuotojai, reaguodami į gautą pranešimą, veikė operatyviai ir pagal savo kompetenciją. Jo teigimu, į įvykį buvo išsiųsti du Kauno PGV Prienų PGT skyriai, vienas ekipažas – su valtimi (vėliau, patikslinus įvykio aplinkybes vietoje, jis buvo atšauktas – red. pastaba).
„20 val. 08 min., atvykus į įvykio vietą, su vyriškiu jau bendravo policijos pareigūnai, atvyko ir GMP ekipažas, vyriškio gyvybei pavojus nebegrėsė. Kauno PGV Prienų PGT budinčios pamainos vadas, papildomai pasitikslinęs dėl PGP pagalbos poreikio pas policijos pareigūnus ir gavęs atsakymą, jog pagalbos nebereikia, grįžo iš įvykio vietos į nuolatinę  Kauno PGV Prienų PGT pajėgų dislokacijos vietą. Kauno PGV Prienų PGT pareigūnai šiame įvykyje darbų neatliko,“ – oficialiame rašte teigė Prienų PGT viršininkas.
Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Artūras Ivanauskas tvirtino, kad minėtas asmuo nėra prisirašęs prie šios įstaigos ir nėra Psichinės sveikatos centro pacientas. Tačiau direktorius sureagavo į Karolinos kreipimąsi ir atsiuntė raštišką atsakymą į jos keliamus klausimus. Cituojame:
„GMP medikų funkcija yra užtikrinti pacientui gyvybines funkcijas, pagalbą medikai pacientui suteikė laiku ir pagal galiojančius teisės aktus pacientą transportavo į gydymo įstaigą.
Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centras teikia psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo ir psichikos sveikatos slaugytojo paslaugas. Centre yra patvirtintas savižudybių prevencijos ir savižudybės rizikos valdymo algoritmas. Šis algoritmas nustato pagalbos teikimo ir koordinavimo veiksmų seką asmenims, atsidūrusiems savižudybės rizikoje.
Algoritmas apima: rizikos atpažinimo valdymą, skubią pagalbą, tęstinę pagalbą.
Šioms priemonėms vykdyti visi centro specialistai yra išklausę specialius mokymus, todėl turi pakankamai kompetencijų šiam darbui. Centre taip pat vykdomos atvejo vadybininko paslaugos. Jūsų minimas asmuo mūsų centre nesilanko, nesigydo, nes yra pasirinkęs kitą medicinos įstaigą.“

Reali pagalba nepasiekia žmogaus?

Vyriškis gerai pažįstamas ne tik minėtų tarnybų, bet ir ligoninės Priėmimo skyriaus medikams. Esą atvežtas į ligoninę jis ne vieną kartą įsigudrino iš jos pabėgti, nespėjus suteikti atitinkamos pagalbos. „Jeigu vyriškis būtų blaivus, pripažintų savo problemas ir sutiktų gydytis specializuotoje įstaigoje, jis būtų į ją ir nukreiptas,“ – tvirtino vienas medikas.
Kalbinti atsakingų tarnybų atstovai svarstė, kad kažkurioje pagalbos šiam konkrečiam, į suicidinį elgesį linkusiam asmeniui, grandyje veikiausiai yra spragų, nes vyras nuolat sugrįžta į sau įprastą vietą ir tęsia viešus „pasirodymus“. Vadinasi, jo problemos, sukeltos ligos ar psichinės sveikatos sutrikimų, nesėkmių asmeniniame gyvenime ar priklausomybių, nėra identifikuotos, juolab nėra sistemiškai sprendžiamos.
Kas turėtų žengti pirmą žingsnį, kad žmogus gautų jam reikalingą specialistų pagalbą, pašnekovų nuomonės išsiskyrė. Vieni mano, kad palaikymas turėtų būti iš artimos aplinkos, kiti įsitikinę, kad tokiais atvejais atsakomybės privalėtų imtis valstybinės institucijos: asmuo būtų nukreipiamas gydytis, įpareigojamas lankytis pas psichologą (atitinkamuose seminaruose, palaikymo grupėse ir kt.), o galbūt – baudžiamas dėl viešosios tvarkos trikdymo.
„Gyvenimo“ laikraščio puslapiuose ketiname ir toliau gilintis į šią problematiką.
Parengė Dalė Lazauskienė