Kiek mums svarbus Pacų palikimas?

Didikų Pacų palikimo ženklai Jiezno mieste

„Pakėlėme kameros objektyvą aukštyn, banguojančiais fasadais grakščiai didingos baroko bažnyčios svaigiai įsuko į savo verpetą. Ir jau neužteko užrašo ant Petro ir Povilo bažnyčios fasado, atradome ir Pacų statytą didingą mažo Jiezno miestelio bažnyčią. Daugėja žinių, stiprėja emocinės baroko ir taip pat prieštaringo mūsų amžiaus sąsajos“, – tokiais Vytauto Didžiojo universiteto studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ poetinės miniatiūros žodžiais baigėsi dvi dienas trukusi mokslinė konferencija „LDK Didikų Pacų giminė ir Lietuvos barokas“, skirta LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400-osioms gimimo metinėms paminėti.

Jiezno miestelis – Pacų giminės lizdas
Paskutinis konferencijos akcentas – diskusija „Kiek šiandien mums svarbus Pacų palikimas?“

Jiezno šv. Arkangelo ir Jono krikštytojo bažnyčia.

Anot kultūrinės istorijos tyrinėtojo Mindaugo Paknio, Pacų padėtis tuometinėje visuomenėje ir didikų giminės palikimas yra daugiaspektis klausimas, tačiau, žvelgiant į praeitį, Jiezno miestelį pelnytai galima vadinti Pacų giminės lizdu.
Istorikų pastebėjimu, sovietmečiu Jieznas buvo paverstas provinciniu miesteliu, todėl ne visi didikų palikimo ženklai iki šių dienų išlikę tokie, kokie buvo. Ir ne tik Jiezne… Lietuvos katalikų bažnyčios ir visuomenės santykių tyrinėtojos, istorikės Vaidos Kamuntavičienės teigimu, tam įtakos turėjo sovietmečiu susiformavę stereotipai. Būtent sovietiniu laikotarpiu buvo formuojama nuomonė, kad tokie didikai, kaip Pacai, buvo savanaudžiai, kaupę turtus sau ir išnaudoję valstiečius. Tačiau, anot jos, iš tiesų visus savo turtus Pacai panaudojo pačiu prasmingiausiu būdu – kurdami šiuolaikinės, kaip barokinės, Lietuvos įvaizdį. Pavyzdžiui, kone visas LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco sukauptas turtas virto fundacijomis, kuriomis mes galime didžiuotis ir šiandien.
Kristupo Zigmanto Paco mecenatystė buvo plėtojama ir Jiezno miestelyje. Ryškiausias iki šiol išlikęs didikų giminės akcentas Jiezne, menantis istorinę praeitį – tai barokinė Jiezno bažnyčia. Kaip teigė viena iš konferencijos organizatorių, buvusi jieznietė prof. Irena Buckley, nieko nestebina ištaiginga architektūra Kaune, Vilniuje ar Varšuvoje, tačiau tokio didingo barokinio statinio puošnumas provincijoje vertas atskirų pamąstymų.
Anot V. Kamuntavičienės, XVII–XVIII amžiuose tokį puošnių bažnyčių radimąsi kaimiškose vietovėse lėmė baroko žmogaus mentalitetas ir pasaulėžiūra. „Šiandien mums svarbus Kaunas, Vilnius, o baroko žmogui buvo svarbus jo miestelis, todėl ir bažnyčios statytos ten, „kur aš gyvenu, kur yra mano dvaras“, – teigė istorikė.

Barokinė Jiezno bažnyčia Jiezno gimnazijos moksleivių piešiniuose.

XVII amžiuje stovėję Pacų Jiezno dvaro rūmai baigia nunykti, tačiau iki šiol svarbų vaidmenį miestelio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime atliekanti Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčia, konferencijos dalyvių nuomone, per mažai įvertinta istorijos tyrinėtojų ir kultūrologų, mat per šimtmečius patyrusi daugybę transformacijų ir išsaugojusi savo unikalumą, šiandien ji formuoja ir miestelio identitetą.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios ir visuomenės santykių tyrinėtojos, kalbant apie šį barokinį statinį, Pacų palikimo ženklu Jiezne tampa ne tik pats bažnyčios fasadas, bet ir sielovadinės tradicijos, nes šiandien iš bažnyčios skliautų žvelgia būtent tie šventieji, prie kurių parinkimo prisidėjo ir patys Pacai, bažnyčios statybų metu nuolat konsultavęsi su dvasininkais.
Vertėtų paminėti ir tai, jog savo laiku ši didikų giminė ne tik kūrė Lietuvos kultūrą ir kėlė ją aukštyn, bet taip pat daug investavo ir į karybą, kuri tuo metu buvo ypač aktuali ir svarbi.

Pacų palikimo išsaugojimas

Kauno Pažaislio vienuolynas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Šv. Teresės bažnyčia – tai ypatingos meninės vertės statiniai, tačiau tai tik keletas visiems gerai žinomų ir iki šių dienų išlaikytų Pacų funduotų objektų – kiti nepelnytai užmiršti, apleisti ar visai nunykę. Užmirštas ir Pacų giminės puoselėtas Jieznas… Taigi kyla klausimas: ką šiandien esame padarę ir ką dar turime padaryti, kad Pacų pėdsakus Lietuvoje liudijantys ženklai neišnyktų?
Nuomonių yra visokių – vieni mano, kad Pacų paveldą, pavyzdžiui, rūmus Jiezne reikia atstatyti, kiti akcentuoja visuomenės edukaciją. „Galimybių ir būdų yra įvairių. Tikrai nemanau, kad būtų verta atstatyti Pacų rūmus – tai yra truputį pasenę ir sudėtingi dalykai, nes visa tai, ką mes turime vertingo, iš tiesų turime savo žinojime. Parodyti savo praeitį ir tai, kas joje buvo didinga, galime ir kitais būdais, pavyzdžiui, įvairiomis ekspozicijomis ir kt.“, – sakė Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas M. Paknys.
Daugelio pasisakiusiųjų kalbose buvo akcentuota ir archeologinių, polikroninių ir architektūrinių tyrinėjimų svarba.

Vienas iš nedaugelio iki šių dienų išlikusių Pacų funduotų statinių – Pažaislio vienuolynas.

Siekiant, kad Pacų giminės didybė būtų gyva per šimtmečius, prie garbingos didikų istorijos išlaikymo prisideda ir pati miestelio bendruomenė. Kaip teigė konferencijoje dalyvavusi jiezniškė Ramutė Bubnienė, Pacais čia didžiuojasi visi ir kone kiekvienas tikras jiezniškis žino šios giminės istoriją.
Grafų pėdsakais Jiezne vaikšto ir jauniausieji miestelio gyventojai, Jiezno gimnazijos moksleiviai. Anot gimnazijos istorijos mokytojos Nijolės Aleškevičienės, šiandien drąsiai galima teigti, kad būtent šiai didikų giminei turime būti dėkingi už Jiezno miestelio sukūrimą ir, žinoma, barokinę bažnyčią, kuri yra Jiezno miestelio puošmena ir turistų traukos objektas.
„Šiandien kadaise garsių ir Pažaislio vienuolyną primenančių rūmų yra likusios tik graudžios liekanos, tačiau jos vis tiek bent jau istorijos pamokų metu atgyja ir mena čia gyvenusių grafų istoriją. Patys Pacų giminės atstovai LDK užėmė labai aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose, kartu garsindami ir Jiezno miestelį. Jų ryškūs pėdsakai ir Lietuvoje, ir Jiezne byloja apie nepaprastai turtingus ir prabangą mėgusius didikus.
<…> Grafų Pacų sukurtas ir iki šių dienų išlikęs palikimas vis dar sulaukia smalsių mokinių žvilgsnių ir noro pažinti šią istorijos dalį. <…> Pasakojimai sklando įvairūs, bet kas jau dabar bepatikrins faktus, vieni apaugo įvairiais gandais ir istorijomis, o kiti išnyko be pėdsakų. Tačiau visiems žinoma tiesa, kad tokie žmonės buvo ir gyveno bei turėjo didelę reikšmę ir įtaką šiam kraštui“, – pasakojo Jiezno gimnazijos mokytoja N. Aleškevičienė.
Prie Pacų atminimo įamžinimo prisideda ir savivalda. Ieškant Pacų giminės akcentų mūsų krašte, Prienų rajono savivaldybė kartu su partneriais iš Lenkijos bei VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro dar praėjusiais metais pradėjo rengti projektą „Pacų giminės paveldas kaip bendros turizmo plėtros abipus sienų pagrindas“. Jo tikslas – pristatyti Pacų giminės palikimą Lietuvoje ir Lenkijoje. Viena iš iniciatyvos idėjų – naujas turistinis maršrutas, kuris ves ir pro Prienų rajoną. Anot Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus, tikimasi, kad šis projektas atvers ir naujas turizmo galimybes. O pačiame Jiezne, minint miestelį puoselėjusio Kristupo Zigmanto Paco 400-ąsias gimimo metines, dar šiais metais turi atsirasti ir Grafų Pacų vardu pavadinta gatvė.

Rimantė Jančauskaitė