Mieli birštoniečiai,

šįmet mūsų kurortui sukanka 175 metai. Nors ši sukaktis minima visus metus, bene svarbiausias jubiliejinis renginys – šventinis savaitgalis „Renkuosi Birštoną!“ Jis ne tik priverčia Birštoną suskambėti naujais akordais ir nušvisti kitomis spalvomis, bet ir skelbia vasaros sezono pradžią. Pagrindinės šventinio savaitgalio stichijos – vanduo, žemė, oras. Kiekvieną iš Jūsų kviečiu pasirinkti širdžiai artimiausią stichiją, pajusti šventišką nuotaiką ir saugiai dalyvauti renginiuose.
Aš kasdien renkuosi Birštoną ir kasdien iš naujo džiaugiuosi šiuo sprendimu. Kelerius pastaruosius metus Birštonas buvo sparčiausiai augantis kurortas, o jo gyventojai – inovatyvūs, smalsūs ir mėgstantys naujoves žmonės! Galime didžiuotis, kad buvome, esame ir, tikiu, būsime ne vienos naujovės pradininkai. Būtent mūsų kurorte pirmą kartą pritaikytas gydymas purvu ir dietinis maitinimas, pirmą kartą surengtas tradicija tapęs džiazo muzikos festivalis, pirmą kartą Lietuvoje sertifikuotas purvas ir mineralinis vanduo. Be to, esame pirmieji sukūrę programą pokovidiniam gydymui.
Taip pat Birštoną rinktis verta ir dėl gausių, nuolat plečiamų apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų. Galime pasidžiaugti pirmojo išmanaus, „tūkstantmečio“ kartai skirto viešbučio „Esė“ atidarymu, šią vasarą duris atversiančiu Sporto ir sveikatingumo centru, naujomis maitinimo vietomis viduje ir po atviru dangumi. Tai leis mėgautis dar kokybiškesniu laisvalaikiu.
Niekam nėra paslaptis, kad Birštonas – ekologijos šalininkas, žalias ne tik savo augmenija, bet ir mąstysena. Kviečiu visus birštoniečius, kurorto draugus ir organizacijas 175-ąjį jubiliejų švęsti ne tik drauge, bet ir prasmingai. Prisijunkite prie medelių sodinimo akcijos „Mano dovana Birštonui“. Kurorto apželdinimo specialistai išrinks medžiams tinkamiausias vietas, o juos įsigiję asmenys galės medžius pasodinti patys – tai vertinga, ilgaamžė dovana ne tik kurortui, bet ir ateitiems kartoms. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie jau prisijungė prie šios prasmingos akcijos. Jūsų geranoriškumo, bendruomeniškumo ir iniciatyvumo dėka jau yra pasodinta 254 medeliai.
Dėkoju Jums, kad ir karantino – priverstinio nutolimo – laikais gebate išlaikyti bendruomeniškumą, kantrybę ir išsaugote tradicijas. Linkiu Jums kiekvieną dieną rinktis Birštoną ir vis iš naujo pasidžiaugti kurorto apylinkių gamtos grožiu: jos nuostabiai atsiveria iš aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto. Su mineralinio vandens garais įkvėpti sveikatos, pasivaikščiojus Kneipo sode – atrasti vidinę ramybę, apsilankius atsigaunančiuose kultūros renginiuose – pajusti gyvenimo ir sielos pilnatvę. Būti laimingiems, būti čia ir dabar, nes Birštonas – tam tinkamiausia vieta.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė

„Įvaizdžio prasme kurortai ir kurortinės teritorijos yra vartai į Lietuvą – jiems vystyti reikia ir dėmesio, ir lėšų“

Gegužę vykusiame Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavime naująja asociacijos prezidente išrinkta Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Naujas pareigas ji perėmė nelengvu laikotarpiu, kuomet kurortai ir kurortinės teritorijos dar tik pradeda atsigauti po pandeminio „šoko“ ir reikės įdėti pastangų, kad atsistatytų buvę poilsiautojų ir turistų srautai. Todėl su LKA prezidente kalbėjomės apie Kurortų asociacijos veiklos prioritetus, sprendžiamus iššūkius, adaptuojantis prie naujos, saugaus keliavimo ir poilsio realybės, siekiant didesnio dėmesio ir lėšų kurortinio turizmo sektoriaus vystymuisi.
– Gal galite įvardyti esmines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria kurortai ir kurortinės teritorijos ir kurioms spręsti skirsite didžiausią dėmesį per savo kadenciją?
– Kiekvienas kurortas ar kurortinė teritorija turi savo veidą ir išskirtinumus, tačiau visi Asociacijos nariai susiduria su panašiomis problemomis. Įvaizdžio prasme kurortai yra vartai į Lietuvą, bet nepakankamai atsižvelgiama į šių vietovių specifiškumą. Išskirčiau penkias esmines problemas.
Pirmoji – nėra užtikrinamas tikrąjį poreikį atitinkantis finansavimas. Antroji – trūksta kurortologinių mokslinių tyrimų, nėra bendros jų įgyvendinimo sistemos, o Lietuvos kurortai į šią sritį žvelgia inovatyviai ir mato joje daugybę perspektyvų mūsų šaliai ekonomine ir įvaizdžio prasmėmis. Trečioji – miglotos ateinančio ES finansavimo laikotarpio perspektyvos. Ketvirtoji – turizmas nėra išskirtas strateginiuose šalies planavimo dokumentuose kaip atskira ūkio šaka – tai labai svarbu, ypač kai kitos ES šalys turizmą kaip prioritetą įtraukia į ekonominio atsigavimo po COVID-19 strateginius planus. Penktoji – trūksta vieningos kurortų ir kurortinių teritorijų vystymąsi, darnią plėtrą reglamentuojančios teisinės bazės.
Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos yra visų Lietuvos piliečių rekreacijos oazės, vizitinė kortelė į šalį atvykstantiems užsieniečiams, todėl nuoseklus ir darnus jų vystymas, individualus požiūris į šias vietoves prisidėtų, sukuriant dar didesnę naudą šaliai.
Šiuo metu Lietuvos turizmo sektoriuje sukuriama apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Estijoje – apie 18 proc. Esame veržlūs ir pasiruošę dar svariau prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
– Kaip, jūsų vertinimu, per 14 metų LKA veiklos laikotarpį pasikeitė kurortams ir kurortinėms teritorijoms tenkantys iššūkiai? Galbūt kai kurie klausimai iš tų, kuriems išjudinti buvo dedamos didelės narių pastangos, vis dar yra likę diskusijų objektu?
– Per šį laikotarpį lydintys iššūkiai buvo panašūs į tuos, su kuriais susiduriama ir šiandien, tačiau šiek tiek pasikeitė visuomenės, politikų ir vyriausybės atstovų požiūris į kurortus bei kurortines teritorijas.
Daugelį metų teko siekti kurortų išskirtinumo pripažinimo. Džiugu, kad šiandien jau neabejojama natūralių gamtinių išteklių nauda ir mokslinių tyrimų reikalingumu. Problemos, su kuriomis susiduria kurortai ir kurortinės teritorijos, yra pripažįstamos, ieškoma būdų joms spręsti.
Daug bendro darbo ir pastangų pareikalavo kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo rengimo procesas. Neabejoju, kad šiuo klausimu ir ateityje bus būtinas konstruktyvus bendradarbiavimas su Asociacijos nariais.
Be to, visam turizmo sektoriui ir kurortams ypač svarbus ateinantis investicijų laikotarpis, kuriam numatyti strateginiai ir finansiniai instrumentai. Tikimės, kad turizmas bus išskirtas nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF), ir Europos Komisija suteiks šiam sektoriui finansavimą, būtiną COVID-19 kontekste.
Asociacijos nariai visais ES finansavimo laikotarpiais siekė, kad kurortams ir kurortinėms teritorijoms būtų teikiamas prioritetas: anksčiau toks dėmesys buvo skirtas kaimiškosioms vietovėms ir didiesiems miestams. Stengiamės, kad kurortai ir kurortinės teritorijos turėtų dar daugiau galimybių vystytis, atsinaujinti, didinti savo patrauklumą, prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
– Jūsų pirmtako Druskininkų miesto mero R.Malinausko kadencijos metu pavyko parengti Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymosi įstatymo projektą. Jums teks siekti jo patvirtinimo Seime. Kodėl šis dokumentas kurortams yra toks svarbus, kurias sritis jis reglamentuotų?
– Apie tai, kad toks įstatymas reikalingas, kalbama jau 30 metų. Iki šiol kurortų sritį reglamentavo net 18 atskirų teisės aktų, kurie nėra nukreipti išimtinai į kurortų statuso aiškų reglamentavimą, nepabrėžiama jų svarba turizmui Lietuvoje, išskirtinumas ir savarankiškumas.
Kryptingas kurortų ir kurortinių teritorijų reglamentavimas reikalingas ekonomikai vystyti ir šalies konkurencingumui didinti.
Įstatyme numatyti esminiai principai, būtini kurortų ir kurortinių teritorijų nuosekliam vystymui-si, numatytos gairės, kaip tai bus sprendžiama Vyriausybės lygmeniu, kokie sprendimai ir pakeitimai turi būti priimti dabartiniame teisiniame reglamentavime, kaip į šiuos procesus bus integruotos kurortų bei kurortinių teritorijų savivaldybės ir visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją.
Aiški valdymo, priežiūros, koordinavimo veiklų sistema reikalinga, kad kurortai būtų dar konkurencingesni, inovatyvesni, naudingesni šaliai.
– Asociacija siekia, kad kurortams ir kurortinėms teritorijoms būtų skiriama daugiau lėšų infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos gyventojai, svečiai iš užsienio, tvarkymui, palaikymui ir plėtrai. Kokiais argumentais grindžiami LKA prašymai ir siūlymai?
– Remiamės tikruoju lėšų poreikiu: kurortai ir kurortinės teritorijos generuoja 40 proc. nakvynių visos Lietuvos mastu (2019 m.). Į šią statistiką nepatenka lankytojai, nakvojantys ne kurorte.
Kurortai aptarnauja ne tik vietos gyventojus, bet ir visus Lietuvos piliečius – tai reiškia papildomus resursus infrastruktūros priežiūrai, tvarkos palaikymui, greitosios medicinos pagalbos ir policijos pasirengimui, estetikos palaikymui, gėlynų, želdinių priežiūrai, viešųjų erdvių atnaujinimui, mažosios architektūros statinių priežiūrai. Reikia lėšų ir rinkodarai, įvaizdžio gerinimui.
Kurortų infrastruktūra aptarnauja 2–4 kartus daugiau žmonių, negu juose gyvena gyventojų.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių statistika 2019 m. (Lietuvos statistikos departamento informacija)

Miestų TOP 5 pagal suteiktas nakvynes:
1) Vilnius – 2485685;
2) Druskininkai – 1279565;
3) Palanga – 1267548;
4) Kaunas – 650336;
5) Birštonas – 448480.

Siekiame dvejopų tikslų: kad nenukentėtų kokybiškas kurortuose gyvenančių žmonių gyvenimas ir kad kiekvienas atvykęs turistas jaustųsi kuo geriau, patogiau, kiekvieną sykį liktų nustebintas ir norėtų sugrįžti vėl.
Dabar kurortams skiriamas papildomas tikslinis finansavimas atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės plotą, bet nėra analizuojamos sąnaudos ir jų struktūra.
Kurortai ir kurortinės teritorijos, siekdami sėkmingai konkuruoti su kitų – ypač kaimyninių – šalių turistiniais regionais, privalo skirti daugiau lėšų informacijos sklaidai ir reklamai užsienyje.
Nors kurortuose turistų apsistoja ne ką mažiau negu didmiesčiuose, jiems neskiriamas papildo-mas finansavimas ir pirmenybė teikiant investicinius projektus.
– Pandemijos metais išaugo vietinis turizmas, gyventojai susilaikė nuo kelionių į užsienį, mieliau rinkosi trumpalaikį poilsį Lietuvos kurortuose. Kaip manote, ko kurortams ir kurortinėms teritorijoms dar trūksta, kokias paslaugas jie galėtų pasiūlyti atvykstantiesiems, kad jie kurortuose pasiliktų ilgesniam laikui, čia praleistų savo atostogas?
– Pandeminė situacija aiškiai parodė, koks žmogui svarbus imunitetas. Jam stiprinti kurortuose pasitelkiame šimtametes gydymo tradicijas, natūralų žemės gelmių turtą (mineralinius vandenis, purvą) ir pritaikome jį inovatyviam panaudojimui.
Pandemija kurortams buvo ypač sunki, bet tikime, kad ši situacija žmones privers susimąstyti apie imuninės sistemos svarbą ir kurortų galimybes jai stiprinti.

Kurortuose esančių žmonių skaičius per mėnesį vidutiniškai išauga:
. Birštonas +212,02 proc.,
. Druskininkai +42,97 proc.,
. Neringa +48,21 proc.,
. Palanga +63,53 proc.

Kurortuose veikiančios sanatorijos kuria analogų neturinčias sveikatinimosi programas. Jos padeda ne tik stiprinti imunitetą, bet ir atstatyti organizmą po susirgimų, ligų. Siūloma sanatorines procedūras suderinti su pažintiniu turizmu ir netgi darbu.
Pandemija kurortų krypčių nepakeitė. Žinome savo stiprybes, todėl stengiamės jas puoselėti, išlaikyti savo „stuburą“ – sveikatinimą.
Kurortai į šį laikotarpį pažvelgė kūrybingai: atsirado naujų turizmo objektų, pasiūlyta maršrutų nedidelėms turistų grupėms, taip pat tiems, kurie keliauja vieni, sukurta daugybė galimybių dirbantiesiems nuotoliniu būdu.
– Ačiū už pokalbį, geros kloties atsakingose pareigose.
Kalbino Dalė Lazauskienė