Birštono istorija – jo žmonės

Pasitinkant 175-ąsias kurorto veiklos metines

Jubiliejiniais metais rasis tinkamų progų, turbūt netrūks apžvalgų apie Birštono istoriją, svarbiausius jos etapus, reikšmingiausius įvykius, kraštui daugiausia nusipelniusius žmones. Nemažai jų yra apdovanotų, pagerbtų, įrašytų į kurorto istoriją. Bet dar daugiau – tyliai pasitraukusių praeitin, likusių tik mūsų atmintyje. Paprasta gyvenimo tiesa: kol prisimename, jie tebėra, o po mūsų nueis užmarštin.
Kad Birštono kurortas – įstabi gamtos vieta, tą ir mūsų svečiai iškart pastebi, pritaria poetui Justinui Marcinkevičiui, Rojaus prieangiu jį vadinusiam. O kad Birštonas – tai jo žmonės, dažniau prisiminkime ir pasidžiaukime patys. Puikūs mūsų žmonės. Statantys namus ir auginantys vaikus. Norintys ir mokantys gražiai gyventi. Sodinantys gėles ir medžius. Atsidavę darbui – apsižvalgykime, kiek daug savo veiklos aistruolių, uždegančių ir greta esančius, plačiai garsinančių šį žemės kampelį! Tik pasišventusių žmonių dėka Birštonas – oreivių, ėjikų sostinė, galiūnų kalvė, džiazo Meka, sveikatos ir aukštos kultūros miestas.
Visi kuriame kurorto istoriją. Kas ugdydamas, mokydamas vaikus ir padėdamas jiems rasti savąjį kelią, kas gražiai priimdamas Birštono svečius ir skaniai juos valgydindamas, kas gydydamas susirgusį ar besirūpindamas silpnesniu, kas švariai nušluodamas takus ar rūpestingai prižiūrėdamas gėlynus.
Nenusiminkime, jei ne apie visus skaitysime lygiai šimtmečiu už kurortą jaunesniame „Gyvenime“. Po žodį, po darbą, kad ir nedidelį, po šypsnį ar padrąsinimą patys įsirašome į kurorto istoriją, todėl Birštono jubiliejus yra mūsų visų šventė. Ir tų, kurie į šio birželio žydėjimą žvelgia jau iš Anapus. Kadaise kažkam jie suteikė sparnus, sunkią minutę pabuvo ramsčiu, kažką išmintingai paguodė: tikroji istorija – ne visada ta, kuri užrašyta.
Genovaitė
Audronės Šidiškienės nuotrauka

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *