Smegenys sukurtos, kad judėtume

Pagrindinė kūno funkcija – nešioti smegenis.
(Išradėjas Thomas A. Edisonas)

Milijonus metų mūsų protėviai pasižymėjo daug didesniu nei šiandien fiziniu aktyvumu. Dėl milžiniškų gyvenimo būdo permainų vis labiau tolstame nuo gyvenimo, kuriam esame pritaikyti, bet smegenys ligi šiol likusios savanose. Svarba judėti niekur nedingo. Smegenys geriausiai veiks, jei mūsų gyvensena labiau primins protėvių laikus, o tam reikia judėti.
Smegenys, pasirodo, geba keistis daug smarkiau, nei manėme anksčiau, ir permainos jose vyksta visą gyvenimą. Senos smegenų ląstelės miršta, bet nuolat atsiranda naujų, tarp jų ląstelių formuojasi jungtys, sąsajos, o nenaudojamos jungtys išnyksta. Mokantis naujų dalykų ir ne tik vaikystėje, juslėms kas kartą fiksuojant pojūčius ar kiekvieną sykį mums ką nors pagalvojus, smegenys truputį pasikeičia. Pažvelgus į smegenų jungtis, galima apytikriai pasakyti, kaip žmogus gyvena. Ir prigimtis, ir aplinka yra glaudžiai susipynę, ir aplinka veikia prigimtį nesuvokiamai sudėtingais biologiniais mechanizmais. Mūsų smegenis formuoja mūsų gyvenimo būdas!

Ar tikrai naudojame tik 10 proc. smegenų? Mitas. Smegenyse nuolat vyksta elektrinis aktyvumas ir nuolat vartojamas pagrindinis kuras – gliukozė ir deguonis. Jos sunaudoja net 20 proc. viso kūno sunaudojamos energijos, nors pačios sudaro tik 2 proc. kūno svorio. Jei 90 proc. smegenys būtų nenaudojamos, tai evoliucijos požiūriu reikštų neįsivaizduojamą išteklių švaistymą, ir gamtoje tai negalėjo likti nepastebėta.
Organizmas turi streso sistemą, kuri atlieka tam tikrą būtiną funkciją. Per milijonus metų trukusią evoliuciją yra išlikę galingi biologiniai mechanizmai – kautis arba bėgti. Kilus stresinei situacijai – padidėjus hormono kortizolio lygiui, kūnas ir smegenys įsitempia kaip styga ir akimirksniu reaguoja į mažiausius pokyčius. Tad stresas mus sustiprina ir padeda susikaupti, atlikti veiksmus, būtinus tai akimirkai, bet kai kurių žmonių reakcija būna pernelyg stipri ir net nevaldoma.
Streso variklis – migdolinis kūnas (smilkininėje dalyje esanti migdolo dydžio smegenų dalis). Jis svarbus, nes labiausiai didina galimybes išgyventi, tai yra praneša, kai situacija pavojinga, kad galėtume pasipustyti padus arba šokti ir nugalėti priešą. O stresą slopinantis stabdis slypi atminties centre – hipokampe, kuris neleidžia pernelyg audringai reaguoti. Migdolinis kūnas ir hipokampas visą laiką traukia virvę kiekvienas į save, todėl, normaliu atveju tarp jų yra pusiausvyra: vienas spaudžia greičio, o kitas stabdžio pedalą.
Kodėl toks svarbus kortizolio lygis mūsų organizmui? Kaip viskas vyksta? Mažėjant migdolinio kūno aktyvumui, krinta kortizolio lygis. Organizmas sudeda ginklus, nebesirengia kovai ir pasijuntame ramesni. Patekus į avariją, didelis kortizolio lygis yra gerai, nes reikia daug energijos „kautis arba bėgti“, bet ne ilgą laiką (kai ši būsena užsitęsia mėnesį, metus). Tada jis tampa it nuodas smegenų ląstelėms hipokampe – nuo per didelio jo kiekio ląstelės gali žūti, gali susitraukti hipokampas, ir nuo viso to gali suprastėti atmintis, orientavimasis erdvėje. Per ilgai veikiantis streso variklis išvargina streso sistemos stabdį ir streso sistema tampa nebevaldoma. Ką daryti?
Norint geriau valdyti stresą – riboti kortizolio poveikį smegenims. Būtina sportuoti, nes treniruotas kūnas geriau susidoroja su stresu. Kaip tai vyksta? Aktyviai judant kortizolio lygis padidėja, nes treniruotės organizmui yra tam tikros formos stresas. Kodėl? Kad galėtų tinkamai organizmas veikti, raumenims reikia daug energijos ir deguonies, todėl širdis ima sparčiau plakti, nes reikia perpumpuoti daugiau kraujo, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis. Toks kortizolio poveikis yra būtinas, bet po sportavimo organizmui nebereikia streso antplūdžio, ir kortizolio lygis kas kartą vis mažėja. Reguliarus fizinis aktyvumas išmoko organizmą ne taip stipriai reaguoti į stresą, jį valdyti, ir tai yra pats geriausias vaistas nuo streso.
Kur stresas, ten ir nerimas šalia. Šiandien stresas ir nerimas kamuoja ir vaikus, ir suaugusiuosius. Todėl nereikia numoti ranka ir į atsipalaidavimo, meditacijos, sąmoningo dėmesingumo ar jogos praktikas. Vis dėlto, jeigu reikėtų rinktis tarp atsipalaidavimo ir fizinių treniruočių, pastarosios neabejotinai naudingesnės. Nesportuojant prarandamas pats efektyviausias kovos su stresu ir nerimo įrankis. Nuvykite nerimą judėdami! Geriausias vaistas – vaikščioti! O tai mes visi galime!
Smegenys sukurtos, kad judėtume, ir tai darant tikrai jos veikia geriau! Jos vis dar gyvena laukinėje gamtoje – savanoje… ir joms nerūpi, kad pasaulis jau nebe toks, kokiam jos buvo pritaikytos. Smegenims geriau, jei gyvensime judėdami panašiau kaip tais laikais. Todėl judėti, fiziškai treniruotis yra patikimas būdas gerinti protinius gebėjimus, atmintį, kūrybingumą ir atsparumą stresui. O tada ir gyvensime sveikai, laimingai ir ilgai…
„Esu fiziškai aktyvus: vaikštau ir bėgioju bent keturias valandas per dieną. Tai padeda kūnui ir protui nesustingti“, – sako 105 metų sulaukęs F. Singhas.
Šaltinis: Psichiatras A.Hansen. Treniruokite smegenis.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *