Kai svaigsta galva…

Galvos svaigimas – nemalonus jausmas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį. Apie svaigimo priežastis ir gydymo būdus kalbamės su LSMU Kauno klinikų Neurologinio skyriaus vedėju prof. Antanu Vaitkumi.

Svaigimo priežastis ne viena…

LSMU Kauno klinikų Neurologinio skyriaus vedėjas prof. Antanas Vaitkus.

Prof. Antanas Vaitkus: „Tai gali nutikti dėl daugelio priežasčių: sutrikus smegenų aprūpinimui krauju, persirgus viršutinių kvėpavimo takų ligų infekcijomis, Covid-19 (nes karščiuojant netenkama daug skysčių) infekcija, padidėjus ar staiga nukritus kraujospūdžiui; taip pat stipriau susijaudinus, išsigandus, pervargus ar apsinuodijus. Galva neretai gali susvaigti ir nuo staigaus judesio, pavyzdžiui, keliantis ryte iš lovos.
Jautresnės nervų sistemos žmonėms galvos svaigimą gali sukelti oro temperatūros svyravimai, didelis karštis (lauke, patalpoje, saunoje) bei aukštis ( lipant į kalnus).
Galva gali svaigti sergant širdies ir kraujagyslių sistemos, psichikos ir neurologinėmis ligomis; turintiems klausos, regos sutrikimų, vartojantiems daug vaistų, ypač nuo kraujospūdžio, migdomuosius, raminamuosius, antidepresantus, antiepilepsinius vaistus.
Gydant galvos svaigimą vyresniojo amžiaus žmonėms, vartojantiems daug vaistų, neretai padeda ne dar vienas papildomas vaistas, o būtent vartojamų medikamentų sumažinimas. Ar gali svaigti galva esant stuburo slankstelių osteochondrozei, deformacijoms, iškrypimams, diskutuotina.
Galvos svaigulį taip pat provokuoja galvos smegenų ligos: galvos smegenų kraujotakos, epilepsija, migrena, išsėtinė sklerozė. Jei, esant smegenų sutrikimams, vystosi galūnių silpnumas, trinka kalba, rijimas, stebima veido asimetrija, kartais pasireiškia stiprus galvos skausmas – šie simptomai labai pavojingi, todėl būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą.
– Ar dažniausia svaigimo priežastis – gerybinis pozicinis galvos svaigimas?
– Taip, tai dažniausia priežastis, nes daugiau nei 50 proc. susirgimo atvejų vidurinės ausies pusrutuliniuose kanaluose susidaro kalcio druskos. Jos dirgina nervų receptorius, sukeldamos svaigulį. Šia liga serga ir jauname, bet dažniau –vyresniame amžiuje. Sunkesnė ligos būklė, kai šalia galvos svaigimo vargina prikurtimas, ūžimas, šniokštimas ausyse.
– Tikriausiai svarbu kuo tiksliau suprasti, kokioms aplinkybėms esant svaigsta galva? Kokius dar simptomus tada jaučiame?
– Reikėtų pastebėti save ir atsakyti sau pačiam į pagrindinius klausimus: kada jaučiu galvos svaigimą? Kas dar vyksta tuo metu: kyla ar krenta kraujospūdis, ūžia ausyse, pykina? Gal svaigulys atsirado po galvos ar kaklo traumos ar pradėjus vartoti naujų medikamentų? Apie tai svarbu pasakyti atvykus konsultacijai pas šeimos gydytoją, otorinolaringologą (ausų – nosies – gerklės gydytoją) ar neurologą, kad, atlikus reikalingus tyrimus, būtų nustatyta kuo tikslesnė ligos anamnezė.
Jei svaigstant galvai apima silpnumas, pradeda tirpti galūnės, dvejinasi akyse, sutrinka kalba – reikia kuo greičiau kviesti „greitąją pagalbą“.
– Kokie atliekami tyrimai?
– Kai galvos svaigimas kartojasi dažnai, yra neaiškios priežastys, būtina pacientą kruopščiai ištirti. Tada skiriami šiuolaikiniai tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija, audiograma, ultragarsiniai kraujagyslių tyrimai. Jie svarbūs, būtini, kad „užbėgtume už akių“ sunkioms ligoms, kaip insultas, smegenų auglys, encefalitas..

Kokius įpročius keisti?
. Dažniau vėdinkite patalpas: atidarykite langus, balkonų duris.
. Stenkitės kvėpuoti ne krūtine, o ramiai pilvu: įkvėpdami pilvą lyg balioną išpučiate, o iškvėpiant – pilvas subliūkšta, pritraukiant jį prie stuburo.
. Praktikuojant pilvinį kvėpavimą organizmas gaus daugiau deguonies, nes gilus kvėpavimas atvirkščiai – svaigulį sustiprina.
. Kelkitės iš lovos ar stokitės nuo kėdės lėtai, kad kūno padėtis keistųsi ne staigiai, nes galvos svaigimas gali būti susijęs su kūno padėties keitimu.
. Gerkite skysčių, valgykite žuvį, sūrį, riešutus, žirnius, ridikėlius, turinčius fosforo. Ribokite druską, kavą.
. Jeigu rytais svaigsta galva, po pietų ir vakare išgerkite stiklinę mėtų ar liepų žiedų arbatos.
. Daugiau vaikščiokite pėsčiomis, pakankamai ilsėkitės; pagulėkite šiltoje vonioje.
. Jeigu vargina netikėti svaigimai ir galite staiga nugriūti, namų aplinką sutvarkykite taip, kad tikimybė susižeisti būtų kuo mažesnė.
. Tualete, vonios kambaryje paklokite kilimėlius; vonioje įrenkite laikiklius, šalia laiptų – turėklus. Esant poreikiui, įsigykite vaikštynę, – jausitės saugesni.
. Išmokite ir darykite pratimų, gerinančių pusiausvyrą bei treniruojančių vestibiulinį aparatą.
. Sumažinus įtampą, sureguliavus darbo ir poilsio režimą, galvos svaigimas neretai praeina be vaistų.
Jei galva susvaigo pirmą kartą…
Nesijaudinkite, – taip daug kam gali nutikti. Pamatuokite savo kraujospūdį. Kai jis žemas, išgerkite stiprios kavos, 0,5 l natūralaus vandens, užvalgykite ką nors sūraus. Spaudimą pakelsite atlikdami nesudėtingus fizinius pratimus.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *