Pažiūrėk į akis…

Sveikinuosi ir sveikinu visus su vasaros pradžia, mielieji. Šaltoka ji šiemet, permaininga, vėlyva, bet su visais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Ir net pratęstas karantinas jau nebeatrodo toks baisus, nepakeliamas, nes niekas nebekala nuo ryto iki vakaro į galvą – „ Likite namuose!“. Išmokome būtiniausias pamokas, kaip saugiai gyventi ir dirbti, daugelis vyresniųjų esame pasiskiepiję ir todėl ramesni dėl savęs ir kitų. Nusiėmę lauke taip įgrįsusias kaukes jau matome sutikto žmogaus ne tik akis, bet ir veidą, šypseną.


Birželio mėnuo toks visas verpetuojantis, kupinas įvykių, varduvių, įvairiausių švenčių, svarbių, gal ir liūdnokų datų. Ir nors karantino suvaržymai dar galioja, jau tikrai galėsime laisviau susitikti, aplankyti vieni kitus, nuvažiuoti Tėvo dienos proga į kapelius, o tie, kurie turi Tėvus šalia savęs, gal net ir apkabinti. To artumo kaip niekad esame išsiilgę… Močiutės nori nenori tapo „išmaniosios“ – o kaipgi kitaip bendrausi su vaikais, vaikaičiais. Tik šiuolaikinės technologijos gelbėja mus nuo atskirties, leidžia „gyvai“ pasimatyti, pasikalbėti su toliau ar svečiose šalyse gyvenančiais. Išmokome labiau apsipirkti internetu – užsisakyti knygą, rūbą, atsisiųsti patikusį filmą, panaršyti dažniau po socialinius tinklus. Jaunimui tai įprasta, o vyresniesiems – nauji potyriai. Mano bičiulė net piešimo kursus šią žiemą nuotoliniu lankė. Gavau gimtadienio proga jos paveikslėlį. Tikrai nustebino… Beje, kiek daug liko neatšvęstų gimtadienių, jubiliejų, įvairiausių sukaktuvių! Neatšvęstų, tai reiškia nebuvo užstalės, gausių vaišių, triukšmingo sanbūrio. Čia ir vėl gyvenimas privertė kitaip suktis iš padėties, rasti būdų, kaip pradžiuginti savo brangų žmogų. Praėjusį sekmadienį su artima bičiule kartu nuvykome į šv. Mišias. Paskambinusi iš vakaro pakvietė palaikyti draugiją. Nustebau, nes tądien jos gimtadienis, o ji, kiek žinojau, nebuvo aktyvi bažnyčios lankytoja. Jau sukau galvą, kaip čia ją nustebinus, gal kokių šviežių bandelių ar pyragą iškepti ir pakabinti ant vartelių pusryčiams. Tad ilgai nesvarsčiusi sutikau. Staiga, švystelėjo mintis, kad gal galėčiau prie kitų intencijų mišiose ir jai palinkėti Dievo palaimos bendroje maldoje, Mergelės Marijos užtarimo rūpestėliuose. Taip ir padariau. Išgirdusi savo vardą krūptelėjo, atsigręžė į mane. Mačiau nustebusias akis, tad mirktelėjau šelmiškai iš po kaukės. Kai išėjome į lauką apkabino ir kukčiodama šnibždėjo: „Tik mama šitaip… tik mama už mane…“. Gera buvo, kad priėmė tokią visų mūsų dvasinę dovaną – bendrą maldą. Supratau, labai to reikėjo.
Vasara… Kokia ji bus mums visiems, ką naujo gyvenime patirsime, kaip išgyvensime? Likimas ir aplinkybės gali iškrėsti visokiausių pokštų, bet tai, kas mūsų valioje, ką galime valdyti, daryti, daryti įtaką, tegul skleidžia šviesą ir gėrį visoje mūsų aplinkoje. Nenusukime akių gražų vasaros rytmetį sutikę gatvėje žmogų, kad ir nepažįstamą. Tegul mūsų akių šiluma ir giedra šypsena būna jam ir kitiems, o kartu ir sau tos dienos palinkėjimas – gyvenimas yra gražus, būkim laimingi!
Jūsų Augustina


Priminimai birželiui…

. Šiemet vasaros pradžios orai labiau panašūs į pavasarinius. Darželiuose pavėsingose vietose dar žydi tulpės ir narcizai, tik tik įsibėgėja alyvų maršas. Vėsūs ir lietingi orai sujaukė įprastus sodininkų ir daržininkų planus, tenka prisitaikyti prie permainų.
. Senolių patirtis orams spėti ir darbams dirbti gerai, tačiau verta ir į šių dienų mokslingus pranašus įsiklausyti. O jie sako, kad geriausios šio mėnesio dienos yra šios: 1, 4, 7, 12, 15, 19, 22, 30.
. Prasčiausios dienos: 3, 9, 14, 18, 21, 23, 24, 29.
. Tačiau kai kalendorius rodo birželio dienas, tegul jos visos savaip būna geros ir džiaugsmingos. Skubėkime sveikinti vasarą!

Sodininkui…
. Jau aną mėnesį kalbėjome apie gyvatvores, pasikeitusias jų madas. Šį kartą belieka priminti, kad neapleistumėte jų priežiūros. Šiuo metu gyvatvorių medeliai intensyviai leidžia jaunas šakeles, ypač viršutinėje dalyje, todėl antroje mėnesio pusėje tinkamai jas iškarpykite, kad saulės šviesa pereitų ir į apatinę dalį. Taip apsaugosite apatinę gyvatvorės dalį nuo išdžiūvimo. Formuokite norimą formą.
. Baigus žydėti alyvoms iškarpykite nurudavusius žiedynus. Jie tikrai nepuošia sodo. Dažnai dejuojame, kad toks trumpas alyvų žydėjimas. Tačiau nesunku šį grožį pratęsti. Reikėtų pasidomėti apie vėlyvesnes alyvų veisles, įsigyti vieną kitą krūmelį vengrinių, svyrančių ar hibridinių „Preston“, kurios savo žydėjimu dar džiugins ilgesnį laiką.
. Taip sulauksite ir jazminų žydėjimo, ir svaigaus jų kvapo. Jazminai tikrai labai greitai auga, dauginasi. Pasidairykite pas kaimynus ar draugus, gal dar neišnaikino senoviško paprasto jazmino – tikrai nepasigailėsite radę vietą sode vienam kitam krūmeliui.
. Drėgmės šiemet gamta nepagailėjo, todėl sparčiai auga ne tik žolė, bet ir įvairių medelių ūgliai. Norėdami drėgmę išsaugoti kuo ilgiau, mulčiuokite medelius nupjautos žolės mulču, retkarčiais palaistykite nestipriu trąšų tirpalu. Pomedžiams mulčiuoti tiks ir perpuvęs mėšlas, ir kompostas, durpės.
. Ypatingos priežiūros pareikalaus šiųmetinė jauna veja, kuri dar nėra gerai įsišaknijusi. Neuždžiovinkite jos, pjaukite gana dažnai, nes ir maža žolė greitai išgarina vandenį. Sausesniu metu būtina jauną veją laistyti. Drėgmės trūkumas kenkia ir senesnei vejai. Jei tik turite pakankamai vandens, laistykite ir ją, jei ne, žolę pjaukite aukščiau ir rečiau.
. Birželio mėnuo aktyvus visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Norėdami jiems padėti patręškite mineralinėmis ar organinėmis trąšomis. Pageltę ūgliai ar lapai sufleruoja, kad trūksta azotinių trąšų.
. Nesuklyskime ir laistydami ar tręšdami vaiskrūmius. Suaugusio, derančio vaiskrūmio aktyviosios šaknys yra per 30–40 cm nuo lajos krašto, dažniausiai jos lieka nepalaistytos.
. Pradeda formuotis vaisiai, todėl purškimui nuo kenkėjų geriau nenaudoti cheminių preparatų, o labiau pasitelkti ekologiškus antpilus, pav., česnakų, tabako, svogūnų laiškų ir kt. Skraidantys vabzdžiai nemėgsta kiečių, garstyčių, pomidorų lapų antpilo.
. Gerai apžiūrėkite sodo vaismedžius: jei pamatysite kokią šaką apgeltusiais susmulkėjusiais lapais, tai gali būti arba atšiaurios žiemos, arba aštrios pavasarinės saulės padariniai. Tokią pažeistą šaką vertėtų nupjauti iki sveikos vietos, patepti sodo tepalu arba natūralių aliejų pagrindu pagamintais aliejiniais dažais.

Daržininkui…
. Sakoma, kad, mėnuliui būnant Liūto ženkle, per priešpilnį (šiemet birželio 13, 14, 15 dienos) labai greitai dygsta ir auga piktžolės. Todėl tokiu metu patartina purenti dirvą. O kai mėnulis yra Ožiaragio ženkle, per delčią (25 d.), ravėkite lysves – piktžolių nebus ilgai. Tikėti ar netikėti nežinia, bet pamėginti verta.
. Birželio pradžia geras laikas sodinti vėlyvuosius kopūstus, porus, pomidorus. O mėnesio pabaigoje į nuolatinę vietą turėtų keliauti arbūzų, melionų, baklažanų daigai. Iki birželio vidurio reikia suskubti pasėti vėlyvąsias morkas. Gegužę pasėtas ir sudygusias daržoves reikėtų jau retinti.
. Jau gerokai paūgėję anksti sodinti žirniai. Iki žydėjimo juos patariama laistyti tik kartą per savaitę, o pražydusius laistykite 2–3 kartus. Kuo gausiau laistysite, tuo žirniai derės ilgiau. Trūkstant drėgmės žirniai numeta žiedus ir ankščių užuomazgas.
. Kad nesusidarytų kieta dirvožemio pluta, palaisčius kiekvieną kartą papurenkite. Paaugusius žirnių krūmelius reikia apkaupti, susmeigti atramas. Be atramų žirnių ūgliai susipina, išgula, derlius būna mažesnis.
. Vegetacijos metu žirnius vertėtų patręšti 2 kartus: prieš pat žydėjimą ir kai užmezga ankštis. Žirniams tinka mikrotrąšos su organiniais papildais, pavyzdžiui, humusas.Tinka ir kompleksinės mineralinės trąšos.
. Nepanikuokite, jei žirnius užpuolė amarai ar žirnių vaisgraužių vikšrai. Pasigaminkite česnakinio antpilo: 300 g trintų česnakų užpilkite 1 kibiru vandens, leiskite nusistovėti, po 10 valandų nukoškite ir šiuo antpilu nupurkškite 1 kartą per savaitę žirnius.
. Ypač drėgnu oru daržą pamėgs sraigės. Palikite iš vakaro tarplysviuose vieną kitą lentą ar apverstą medinę dėžę. Tuomet beliks iš slėptuvių jas anksti ryte surinkti.
. Stebėkite žieminių česnakų žiedynkočius. Kai šie išauga iki 15–20 cm, dalį palikite, kad formuotų orinius svogūnėlius, o kitus reikia išlaužyti ar nukirpti prie pat viršutinio lapo.
. Palengvinkite sau rūpestį dėl agurkų laistymo. Jie labai mėgsta drėgmę, tad paprasčiausiai mulčiuokite juos. Taip ne tik ilgiau išliks drėgnas dirvožemis, bet ir agurkai pradės greičiau megzti vaisius. Mulčiavimui tiks šiaudai, nupjauta vejos žolė. Mulčiuoti geriausia, kai žemė yra įšilusi. Dar kartą primename, kad laistyti geriau šiltesniu vandeniu ir nepilti ant lapų.

Gėlininkui…
. Birželis – tai mėnuo, kai visos gėlės ir dekoratyviniai augalai prašosi būti tręšiami, laistomi (nusistovėjus sausesniems orams) ir gerai prižiūrimi. Tik tuomet galime tikėtis jų gero augimo, gausaus ir gražaus žydėjimo.
. Iki mėnesio vidurio turite suspėti į gruntą pasodinti užgrūdintus šilumamėgius vienmečių gėlių daigus, sudaigintus jurginus, gumbines begonijas, kanas, dalyti auginiais raganes, flioksus. Mėnesio viduryje sėjamos ir dvimečių gėlių sėklos.
. Stebėkite, kada nugelsta svogūninės gėlės. Žaliuojančiais lapais tikrai neraukite, pakenksite, kol jie lengvai atsiskiria nuo svogūno. Birželį reikia iškasti krokus, snieguoles, kitų nužydėjusių gėlių svogūnėlius. Vienoje vietoje neiškasti paprastai gerai auga 3–5 metus. Vėliau patartina iškasti, nudžiovinti ir rudeniop vėl pasodinti.
. Žiedus krauna bijūnai. Jei norėsite dovanoti juos varduvininkams, kurių šį mėnesį gana gausu, atsiminkite, kad derėtų skinti saikingai, nebent skintumėte labai trumpais koteliais. Šiaip reikėtų bent pusę jų palikti.
. Bijūnai vienoje vietoje auga ir žydi gana ilgai, net kelis dešimtmečius, o gerai prižiūrimi net iki 50 metų. Todėl nenuvarginkite jų išskindami visų žiedų. O sodindami naujus krūmelius, daugindami visuomet prisiminkite jų ilgaamžiškumą ir tinkamai parinkite vietą.
. Žiedus krauna ir rožynai. Tinkamai jiems susiformuoti labai svarbi yra dirvos drėgmė, saulės šviesa, reguliarus tręšimas. Rinkitės įvairius tręšimo būdus, kaitaliokite organines ir mineralines trąšas, laistykite jų tirpalu. Užsirašykite, kad neužmirštumėte, kada ir kuo tręšėte. Laistydami stenkitės vandens nepilti ant lapų.
. Tikriausiai jau daugelį kambarinių gėlių išnešėte į lauką, ant terasų. Atsiminkite, kad augdamos vazonuose ir mažame substrato kiekyje jos greitai išeikvoja maistines medžiagas. Todėl pasirūpinkite reikalingų trąšų ir stenkitės nepamiršti laikas nuo laiko jas palepinti. Gerai persodinti į didesnius lauko vazonus.
. Nepamirškite ir likusių kambaryje – joms taip pat reikia dėmesio. Tręšti saikingai būtina visą vasarą. O karštomis dienomis kartais tenka palaistyti net du kartus dienoje. Vertėtų panaudoti drėgmę sulaikančias granules – įmaišyti jų į substratą.
. Jokių gėlių nelaistykite labai šaltu vandeniu. Kontrastų augalai nemėgsta – indai ir žemė įkaitę, o atvėsintos šaknys stabdo augimą.
. Jeigu norite balkone ar terasoje suformuoti įspūdingą žydintį rutulį, geriausia tam tiks svyrančios surfinijos. Kai augalas pradeda sparčiai vešėti, reikia nuolat trumpinti jo šakelių viršūnėles. Ir taip porą mėnesių. Suformavus rūpesčiai baigiasi, tik reikėtų nuolat naudoti specialiai petunijoms ar surfinijoms skirtas trąšas.
. Pastaraisiais metais visi pastebime, kad lietuviai vis labiau yra linkę puošti savo namų balkonus, terasas, sodybas… Smagu. Nors mūsų vasaros ir neilgos, įdėtas triūsas atsiperka. Daugiau spalvų – daugiau gerų emocijų, džiaugsmingų akimirkų.
. Gražios prasidedančios vasaros, malonių darbų, o svarbiausia – pasilikite laiko ir savo poilsiui!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *