Nerimas – tarsi užburtas ratas. Specialistai pataria, kaip su juo tvarkytis

Kaip prisijaukinti „slibiną“?

Pandemijos metu nerimas daugeliui žmonių yra tapęs nuolatiniu jų dienų palydovu. Nerimą kelia nauja gyvenimo realybė, nerimaujame dėl to, kad karantino metu buvo apribota galimybė gyvai bendrauti, dirbti biuruose ir keliauti, užsiimti įprastais pomėgiais, nerimaujame dėl savo ir artimųjų sveikatos, darbinės karjeros ir pajamų šaltinių. Dažnas nežino, kaip išeiti iš šio užburto rato, kaip elgtis tais atvejais, kai per ilgai užstrigus tokioje būsenoje yra paveikiama ir psichologinė, ir fizinė sveikata.
Gegužės 13 dieną online diskusijos formatu vykęs renginys, prie kurio prisijungė net 230 dalyvių, atskleidė, kad nerimas – tai visuomenėje itin paplitusi ir aktuali emocinė problema, tik ne kiekvienas pasiryžta kreiptis į specialistus ir ieškoti psichologų, psichoterapeutų pagalbos. Diskusijoje tema „Ar mums pavyks mažiau nerimauti?“ kalbėję gerai žinomi žmonės, savo srities profesionalai, pabandė atsakyti į klausimus: kaip karantino ribojimai paveikė žmonių emocinę sveikatą, ar naujai atsiradusios baimės nesukliudys gyventi įprasto gyvenimo, taip pat patarė, kaip išmokti prisitaikyti prie esamų sąlygų ir valdyti jaučiamą nerimą. Renginį moderavusi Dovilė Filmanavičiūtė pašnekovus pakvietė nerimą aptarti įvairiais rakursais.
„SB draudimas“ iniciatyva praėjusių metų rudenį ir šių metų pavasarį buvo atlikti Nerimo indekso mūsų visuomenėje tyrimai. Siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl nerimo koronaviruso pandemijos metu, buvo apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimus atliko UAB „Sprinter tyrimai“.
„SB draudimo“ vadovo Sauliaus Jokubaičio teigimu, antrasis tyrimas atskleidė, kad 95 proc. lietuvių jaučiasi labai paveikti pandemijos ir karantino, yra sunerimę dėl savo ir šeimos gerovės, kas trečias žmogus nerimauja kasdien arba labai dažnai.
„Žmonės turėjo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti iš namų, atsisakyti kelionių, o kai kurie neteko ne tik pastovių pajamų ar darbo, bet ir artimųjų. Todėl nieko keisto, kad net 6 iš 10 apklaustųjų sako, jog jų nerimo lygis išaugo būtent dėl koronaviruso pandemijos. Išaugusiu nerimo lygiu skundžiasi 15 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau taip teigia mažiausias pajamas gaunantys respondentai. 48 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl pandemijos įtakos jų nerimo lygis išaugo iš dalies“, – gyventojų nuotaikas pakomentavo S.Jokubaitis.
Nors vakcinacija spartėja, karantino sąlygos laisvėja, sukurtas galimybių pasas, gyventojai vis dar nėra tikri dėl savo ateities: 56 proc. respondentų mano, kad dar ilgai negrįš į įprastinį gyvenimą, o 48 proc. nerimauja dėl plintančių viruso atmainų. 28 proc. bijo skiepų šalutinio poveikio, tiek pat mano, kad reikės nuolat skiepytis. Esant tokiai nestabiliai situacijai, 58 proc. apklaustųjų šiemet neketina keliauti.
Labiausiai gyventojus neramina sunki liga, nedarbingumas ir mirtis; antroje vietoje pagal nerimo lygį yra nuolatinių pajamų praradimas, baiminamasi, kad jų šeimos neištiktų nelaimės. Asmenine sveikata labiau buvo susirūpinę per 56 m. asmenys ir mažiausias pajamas turintys gyventojai. Finansinį nesaugumą akcentavo vidutines ir mažesnes pajamas turintys žmonės.
Į klausimą, kas padėtų apsisaugoti nuo neigiamų pandemijos pasekmių, respondentai atsakė: nuolatinės pajamos (palyginti abu tyrimus, taip manančiųjų skaičius išaugo nuo 59 iki 75 proc.), papildomos santaupos, artimųjų palaikymas ir parama, gyvybės ir sveikatos draudimas ir pan. Tik penktoje vietoje buvo įvardinti asmeniniai įgūdžiai, tai rodo, kad ne visi žmonės yra linkę pasikliauti savo jėgomis, tai labiau būdinga moterims.
Palyginti su 2020 m., sumažėjo žmonių, susirūpinusių dėl artimųjų sveikatos, ir padaugėjo nerimaujančių dėl savo sveikatos. Dvigubai išaugo nerimaujančių dėl papildomų apribojimų, laisvo judėjimo suvaržymų.
Įdomu tai, kad 5 proc. apklaustųjų teigė nerimo nejaučiantys. S.Jokubaičio nuomone, galbūt tai žmonės, kurie turi atitinkamų žinių ir pasirengimo išgyventi šią krizę, arba tie, kurie apie ją giliai nemąsto, nes esama situacija visiškai atitinka jų poreikius.
Priežastys, dėl kurių nerimaujama dažniausiai, įvardintos tokios: artimųjų ir asmeninė sveikata, finansinis nesaugumas, papildomi apribojimai lankytis renginiuose, pasikeitusi situacija dėl turėtų planų, draudimai laisvai lankytis užsienio valstybėse.
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis kalbėjo apie tai, kad siekiant padėti sau, pirmiausia reikia išmokti atskirti nerimą nuo kitų neigiamų emocijų, pavyzdžiui, baimių, nes abiejų požymiai panašūs, jie abu sukelia pavojaus nuojautą, yra nukreipti į ateitį, į tai, kas gali atsitikti. Visgi baimės atveju pavojus yra gerai suvokiamas, suprantamas, susijęs su išorės pasauliu, taigi jo galima išvengti.
„Baimės atveju, kai pažįstu pavojų, galiu jo išvengti – panaudojant metaforą apie banditą, jei žinau, už kurio kampo jis stovi, neisiu ten. Todėl baimės atveju vengimo strategija padeda. O jei jaučiu nerimą, kuris susijęs su neaiškiais dalykais, akivaizdu, kad nežinau, kaip jų išvengti“, – aiškino E.Laurinaitis.
Anot psichoterapeuto, nerimas yra nepažįstamas, „išplaukęs“, ši psichologinė būsena kyla iš paties žmogaus vidinių konfliktų.
„Pats paprasčiausias ir dažniausias konfliktas mūsų gyvenime yra tarp dviejų norų, pavyzdžiui, kai norime atsisėsti ant dviejų kėdžių, o dažniausiai atsisėdame į tarpą tarp jų ir susimušame savo sėdimąją. Taigi nerimas yra ne išorinio, o žmogaus vidinio pasaulio poveikis į išorinio pasaulio matymą. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad vengimo strategija nerimo atveju nepadeda, – akcentavo psichoterapeutas E.Laurinaitis. –Turėjau pacientų, kurie nuo savo nerimo bandė pabėgti į Aliaską arba Naująją Zelandiją. Ir kur žmonės pabėgo? Niekur. Nuo savęs niekur nepabėgsi. Todėl su nerimu reikia tvarkytis pačiam, o ne vengti tų dalykų, kurie galimai tą nerimą sukėlė“. E.Laurinaičio tikinimu, norint susidoroti su apėmusiu nerimu, reikėtų plačiai atsimerkti, remtis faktais, matyti realybę, suvokiant, kad „bandito už kampo nėra, nebuvo ir nebus niekada“. Pasak psichoterapeuto, nerimas atsiranda ten, kur yra nežinojimas, nes smegenys tamsias skyles pasaulio matyme automatiškai užpildo nerimu.
Doc. E.Laurinaitis konstatavo, kad pandemija labai paveikė žmonių emocinę ir fizinę sveikatą. Pasak jo, psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai yra apgulti pacientų, nes karantino metu apribojus laisvą žmonių judėjimą ir bendravimą ne tik paūmėjo kai kurių gyventojų psichinė sveikata, jos sutrikimų pajuto ir tie, kurie iki šiol nebuvo susidūrę su panašiomis problemomis.
„Pagrindinė problema – nerimas, daug jaunų, išsilavinusių žmonių ateina pajutę nerimo priepuolius, – sakė specialistas. Anot jo, daugelis buvo įpratę bendrauti, švęsti šventes, laisvai keliauti, o karantino metu turėjo apriboti kontaktus, atsisakyti savo tradicijų, įpročių. Daug iššūkių žmonėms kelia ir neaiški situacija darbe, daugelis žmonių dirbdami iš namų abejoja, ar dirba pakankamai gerai, ir neretai persidirba, taip kyla jų nerimo ir streso lygis.
Doc. E.Laurinaitis išskyrė vieną iš labiausiai paveiktų žmonių grupių, tai – paaugliai, kurie karantino metu mokosi iš namų ir taip praranda socialinio bendravimo galimybę (šiai amžiaus grupei brendimo metu yra labai svarbu įsitvirtinti tarp bendraamžių). „Jeigu netreniruojate raumenų, jie atrofuojasi,“ – pateikė pavyzdį specialistas, paaiškindamas, kad panašiai veikia ir ribojimai. Negalint bendrauti, keičiasi smegenų struktūra, todėl atgauti prarastiems gebėjimams prireiks daugiau laiko ir pastangų.
„Nerimo klinikos“ psichologės Vaidos Stankutės pastebėjimu, ilgai jaučiamas nerimas gali pasireikšti ir kūno pojūčiais – žmogui gali padažnėti širdies ritmas, apsunkti kvėpavimas, sutrikti virškinimas, svaigti galva, padidėti įtampa raumenyse ir pan.
Specialistė pasidalino paprastais, bet veiksmingais patarimais, kaip reikėtų tvarkytis su nerimu. Pasak psichologės, pirmiausia svarbu atpažinti nerimą, įvardinti, dėl ko nerimaujama; po to paieškoti, kas tą nerimą sukelia, su kuo jis susijęs (su darbu, sveikata ar artimaisiais).
„Atpažinus nerimo priežastis, įgaunama situacijos kontrolė: ką šioje situacijoje aš galiu pakeist, o kas ne mano valioje. Pirmuoju atveju galima imtis veiksmų, o antruoju tenka tiesiog išbūti“, – sakė V.Stankutė.
Išbūti, nusiraminti gali padėti kvėpavimo pratimai, pavyzdžiui, galima skaičiuoti, per kiek laiko įkvepiame ir iškvepiame: iškvėpimas turi būti dvigubai ilgesnis nei įkvėpimas. Taip pat galima pasinaudoti programėle „Ramu“ – joje yra įvairių pratimų, padedančių nusiraminti. Kitos efektyvios veiklos: fizinis aktyvumas, pokalbiai, mėgstami pomėgiai. Tačiau jeigu šios priemonės nepadeda, nerimas trukdo bendrauti ir dirbti, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos, – patarė „Nerimo klinikos“ psichologė.
Parengė Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *