„…ne viskas prasidėjo XXI amžiuje“

„…Gyvename dabar, skubame, vartojame. Betgi ne viskas prasidėjo XXI amžiuje. Iš istorinių epochų galima pasiimti daug esminių dalykų. Kartais, atrodytų, paprastų – laikysenos. Esame susigūžę, palinkę prie savųjų technologijų, o atsigrežę atgal portretuose matome didingą ir laisvą laikyseną. Vietoj komplekso, užsivėrimo savyje – atvirumą pasauliui.
…Kultūros istorija visų pirma – gyvų žmonių, šeimų istorija. Išties įdomu, kaip Baroko didikas save išreiškė kultūrine veikla, mecenatyste, kaip jis gebėjo siekti daugiau, ne tik savo gėrio. Kas tai lėmė – šeimos tradicija, moralės kodeksai, pilietiškumo jausmas, savojo laikinumo suvokimas? Kai sakome „LDK didikas“, mūsų vaizduotė piešia skirtingus pavidalus, vieniems prieš akis – Jono Karolio Chodkevičiaus, kitiems – Kristupo Zigmanto Paco atvaizdas. Yra skirtumas – tai ryškios, savitos asmenybės.“

Pacų geneologinis medis, centre – Steponas Pacas. 1640 m.

Kiek daug ir svarbaus pasakyta šiame Vytauto Didžiojo universiteto studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ poetinio video miniatiūros pristatyme.
Studentai, nutarę „pažaisti“ Baroką – pakeliauti, paieškoti jo ženklų, kažką pamatyti pro filmavimo kameros objektyvą, paskaityti tekstų – gražiai įrėmino dvi dienas trukusią tarptautinę mokslinę konferenciją „LDK didikų Pacų giminė ir Lietuvos barokas“, skirtą LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400-osioms gimimo metinėms. Per dvi konferencijos dienas perskaityta per dvidešimt įdomių pranešimų, atskleidusių daug naujų faktų ir padėjusių geriau pažinti ne tik Kristupą Zigmantą Pacą, bet ir visą Pacų giminę, atlikusią reikšmingą vaidmenį Lietuvos istorijoje ir palikusią mūsų valstybingume ir kultūroje ryškų pėdsaką. Taip pat kartu ir suvokti, kiek šiandien mums svarbus Pacų palikimas, kurio ženklus dar jaučiame bei matome ir savam krašte, Jiezne.
Jiezno vardas buvo minėtas ne viename pranešime. Ir ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Danijos, Baltarusijos, Rusijos istorikų, kultūrologų, literatūrologų, menotyrininkų pranešimuose. Smagu buvo girdėti, kad Pacų giminės rezidencija Jiezne buvo vienas svarbiausių Baroko kultūros centrų Lietuvoje, o pastačius praėjusiais metais 350 metų sukaktį minėjusią bažnyčią, Jieznas tapo ir katalikų tikėjimo traukos centru.
Iškili, didinga barokinė bažnyčia Pacų laikais buvo nuolat puošiama, atnaujinama. Nauju išorės rūbu ji rengiasi ir šiuo metu. O buvusio dvaro palikimo ženklai, kaip bebūtų liūdna, vis labiau nyksta, nes dar bandančio gelbėti tai, kas liko, Vytauto Guso bei kitų pavienių entuziastų atsidavimo ir pastangų – per maža. Pirmiausia, kaip tvirtina mokslininkai, reikia pradėti nuo archeologinių, polikroninių, architektūrinių tyrimų. Kelias didelis, bet ir objekto svarba, pasak specialistų, neabejotina.
Tad suvienykime jėgas ir drįskime leistis į kelią. Juo labiau, kad turime ir pirmąsias gaires. Tai – po konferencijos gimę ir tebegimstantys besiburiančios mokslininkų ir iškilių kultūros darbuotojų grupės pasiūlymai. Juose – ir pritarimas jau pradėtiems darbams dėl grafų Pacų gatvės pavadinimo, galimo turistinio maršruto ir naujos idėjos.

Ramutė Šimukauskaitė

„Apie tarptautinės konferencijos „LDK didikų Pacų giminė ir Lietuvos Barokas“ atradimus ir vykusias diskusijas – kituose „Gyvenimo“ numeriuose.

Prienų rajono merui
Prienų rajono savivaldybei
Jiezno seniūnijai

Pasiūlymas
2021 05 18

Minint Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400-ųjų gimimo metinių jubiliejų, 2021 m. gegužės 13–14 d. Vytauto Didžiojo universitete buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „LDK didikų Pacų giminė ir Lietuvos Barokas“. Konferencijos pranešimuose dažnai buvo minimi kultūros objektai, susiję su Pacų veikla Jiezno miestelyje, aptariamos šios giminės palikimo saugojimo problemos.
Manytume, jog rajono vadovai, paveldosaugos darbuotojai, miestelio seniūnija galėtų aktualizuoti turtingą Jiezno istoriją.
Visų pirma, siūlytume atlikti archeologinius tyrimus rūmų ir parko teritorijoje, ištirti freskų fragmentus išlikusiame rūmų fligelyje, paženklinti neišlikusių objektų buvimo vietas.
Mes suprantame, kad tai reikalautų daugiau lėšų, nei nedidelė savivaldybė ir vietos bendruomenė galėtų sau leisti. Esame pasiruošę būti intelektualiais talkininkais – maloniai sutiktume konsultuoti administracijos darbuotojus, siūlyti idėjas, prisidėti prie projektų rengimo. Pavyzdžiui, atlikus archeologinius, landšafto tyrimus, padirbėjus prie istorinių šaltinių, būtų galima sukurti Jiezno miestelio pažintinį parką, atkurti bent dalelytę Pacų parko su tvenkiniais, tam tikrais augalais, kuriuos žinome ten buvus ir kurie būdingi Baroko epochos parkams. Į pažintinį taką galima būtų įtraukti bažnyčią, vakarinį ir rytinį rūmų fligelius, kitų buvusios dvaro sodybos statinių fragmentus, karčemą, turgaus aikštę, Paverknius ir kt. objektus. Tokiame pažintiniame take istorijos ir gamtos objektai susilietų į darnią visumą, būtų ne tik įamžintas Pacų atminimas, bet ir sukurta erdvė įvairioms edukacijoms, vietos žmonių ir Jiezno svečių poilsiui.
Dėmesys vietos paveldui būtų svarbus jiezniškiams, darytų garbę rajonui ir džiugintų atvykstančius svečius.
Grupė mokslininkų ir kultūros darbuotojų