Interviu vienu klausimu: kas gali būti baisiau, nei COVID-19?

Valstybės pagrindas – žmonių saugumas

Rima (Prienai): „Dabar, kai teko persirgti COVID-19 liga, kai dėl pandemijos praradau nuolatinį pajamų šaltinį, negaliu gyvai susitikti su užsienyje gyvenančiais vaikais, nežinau, kas gali būti baisiau, nebent atominė bomba?“

Anastazija (Prienų r.): „Man greit bus 95 metai. Per ilgą gyvenimą mačiau ir šilto, ir šalto. Mūsų kartai teko labai skaudūs tremties, karo ir pokario metų išgyvenimai, kai svarbiausia buvo išsaugoti gyvybę ir išlikti žmogumi. Neduok Dieve, tokių išmėginimų dabartinei kartai. Pasakysiu, kad dabar žmonės yra per daug išlepę nuo gero gyvenimo. Kai paklausau, dėl ko jie skundžiasi – kaip dėl karantino turi sėdėt namuose, negali išvažiuot atostogaut į užsienį, kaip varžomos jų teisės ir pan. – apima gėda. Žmonės yra ir ne tiek ištvėrę.“

Vilma (Birštonas): „Man baisiausia, kad baigiame susvetimėti. Ir tai, kad savaitgaliais nebesusitinkam su draugais, nebesisveikinam su kaimynais, neatvažiuoja aplankyti vaikai, galime pateisinti – juk karantinas. Bijau, kad ir pasibaigus ribojimams, nebebūsime vieni kitiems tokie artimi, kaip anksčiau.“

Petras (Prienai): „Jau gavau antrą skiepą nuo koronaviruso, jaučiuosi daug ramiau. Jeigu visi žmonės būtų solidarūs ir atsakingi, skiepytųsi, tai ir pandemija greičiau baigtųsi. Saugiau pasitikėti mokslu, o ne sąmokslo teorijomis. Jos kuriamos tam, kad sugriautų žmonių pasitikėjimą valdžia, sveikatos priežiūros sistema, valstybe.“
Janina (Jieznas): „Baisu, kai miršta jauni žmonės. O visa kita pakeliama…“

Mantas (Alytus): „Apie tai negalvoju. Šiuo metu svarbiausia – pasiruošimas brandos egzaminams.“

Jonas (Jonava): „Prisipažinsiu, kad anksčiau į koronavirusą nežiūrėjau rimtai, bet kai sunkiai susirgo ir reanimacijoje atsidūrė mano žmona, meldėmės, kad tik išgyventų. Esame dėkingi medikams už išsaugotą jos gyvybę. Po tokio sukrėtimo labiau vertiname vienas kitą, džiaugiamės kiekviena gyvenimo diena, stengiamės kartu praleisti daugiau laiko, dažniau išvažiuojame į gamtą.“

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.