Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šią dieną ir žurnalistai švenčia savo profesinę šventę. Todėl pirmiausia noriu visų mūsų, ir rašančių, talkinančių, ir skaitančių vardu pasveikinti visą „Gyvenimo“ kolektyvą, padėkoti, kad mūsų krašto leidinyje visuomet randasi vietos ne tik svarbiausiems šalies ir rajono reikalams, bet ir labai mieliems, paprastiems dalykams. Apie viską čia galime pasikalbėti, padiskutuoti, pasiginčyti, kaip ir gyvenime. Žmogaus kasdienybėje nėra nereikšmingų dalykų. Todėl kartais laiku ištartas ar išgirstas žodis, patarimas gali pakeisti net likimus. Tegul rašančių mūsų gyvenimo metraštį plunksna būna aštri, žodis teisingas, taiklus, kritiškas, bet ne žeidžiantis ar užgaulus.
Motina, meilė, mirtis… Šie nuolat mus lydintys žodžiai ir kasdienybėje, ir poetų posmuose ar dainose skamba pakylėtai, pagarbiai, kartais paslaptingai. Gimtinė, grožis, gėlė, gyvenimas – jausmingai, jaudinančiai, subtiliai… Karas, kraujas, karantinas – bauginančiai, šiurpokai. Pavasaris, paukštis, pasaulis – melodingai, gaiviai, plačiai… Kiekvienas jų turi savo spalvą, kvapą ir nepakartojamą skambesį! Tai gimtosios kalbos mums dovana, jos grožis. Užtenka atsidurti ilgesnį laiką toli nuo namų svečioje šalyje ir ten sutikti lietuviškai šnekantį žmogų, tautietį, o gal ir ne, nesvarbu, ir tu jau pasiruošęs ištiesti rankas ir apglėbti sutiktąjį, kaip patį brangiausią ir artimiausią žmogų, nes tokia jau ta kalbinio bendrumo galia. Todėl dabar, kai vėl esame laisvi ir tuo pačiu laisvai pasklidę po pasaulį, kai mūsų vaikai ir anūkai lengvai „įkanda“ svetimas kalbas, jomis čiauška nuo mažumės, širdis daužosi pagalvojus, ar jie nepamirš savo gimtosios, ar puoselės ir brangins taip sunkiai saugotą ir apgintą? Bet ką čia slėpti…jau dabar močiutės ne taip retai nesusikalba su savo vaikaičiais… ir ne todėl, kad kalba nevartojama mokykloje, aplinkoje, kad gyvena svetur, kad vienas iš tėvų kitos tautybės… Paprasčiausiai iš nenoro jos mokyti ir mokytis, iš nepagarbos savo tėvams ir protėviams. Bet čia jau kiekvieno iš mūsų reikalas – daryti viską, kad tokių nukrypimų būtų kuo mažiau. Neskubėkime anūkėlei pirkti ilgakojės barbės gimtadienio proga, paieškokime spalvingos gražios knygelės, skaitykime kartu, mokykime. Dėliokime iš kaladėlių pirmą lietuvišką žodį, patys kalbėkime gražiai ir aiškiai, be visokių mažybinių lemenimų. Vaikai daug gudresni, nei manome. Ir su jais viskas paprasčiau.
O štai mes, suaugėliai, mokslo, valdžios vyrai ir moterys, verslininkai, vadybininkai, apžvalgininkai, net laidų vedėjai kartais pažeriame tokių perliukų, svetimybių, tarptautinių žodžių mandrybių ir įmantrybių…kad net ausys linksta. Ir ką jau tuomet belieka kaltinti? Ech… moralizuoti tai jau tikrai lengviausia. Ko jau ko, bet pastarieji metai davė laiko paskaityti gerą knygą, paimti į rankas poezijos tomelį… Čia dar kalba švari, graži, taisyklinga… Žodis skambantis, tikslus. Tai mokykimės savo kalbos ir rašto iki gilios senatvės.
Pavasariškos giedros linkėdama,
Jūsų Augustina
Priminimai gegužei…
. Jei pasisekė pamatyti pievoje bestypčiojantį švarų baltą gandrą, galite šiemet tikėtis gero derliaus. Tiesa, padirbėti teks ir jums patiems.
. Gerą derlių žada ir varlių bei skruzdžių pagausėjimas. Tačiau jei karkvabalių – lauk sausros.
. Jeigu ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant dar reikėtų saugotis šalnų, tai alyvoms pražydus jau galima atsikvėpti.
. Jei mėnesio pabaigoje ims pūsti šiaurys – gali pūsti ilgai.
. Kai gegužę šalta ir vėjuota, tai nedžiugina, bet derliui į naudą.
. O šių dienų patirtis sako, kad ir sode, ir gėlyne, darže ar net ant palangės verta ir reikia auginti viską, kas stiprina mūsų sveikatą, imunitetą. Rūpinkimės ir grožiu, ir nauda, bet svarbiausia, kuo daugiau besidarbuodami būkime gamtoje – tuo ilgiau išliksime žvalūs ir sveiki!
Sodininkui…
. Jeigu iki šiol sodo ar sklypo ribas buvo mada atskirti tujų kolonomis ir taip „užsidaryti“ savo sklypelyje, – tai dabar galima pasidžiaugti, kad šias ribas vis dažniau ženkliname įvairiais žydinčias krūmeliais ar vaismedžiais.
. Koloninės obelys ne išimtis. Nors ankstesniais metais, pasodintos vietoj gyvatvorės, jos tik džiugindavo savo žiedais akį, dabar išvestos veislės duoda ir gerą derlių. Už tai turėtume būti dėkingi selekcininkams, mokslininkams.
. Jeigu jau turite šių vaismedžių pasisodinę, atsiminkite, kad genėti reikėtų nestipriai, nebent senesnes, daugiau nei penkerių metų. Palikite stipriausią centrinį kamieną ir neapsirikite galvodami, kad jie neaugina šoninių šakų. Paprastai trešnės ar obelaitės formuoja trumpas vaisines šakeles. Jos gražiai žydi, veda gausų derlių. Kitaip kriaušės ar slyvos – jos dera ant ilgesniųjų šakų. Apsispręskite, kaip formuosite medelį – koloninės formos ar žvakidės. Sodininkai patyrė, kad žvakidės formos medeliai dera gausiau.
. Tiems, kurie anksti pavasarį nespėjo šių vaismedžių įsigyti ir pasisodinti, belieka laukti rudens, geriausia spalio mėnesio. Nužiūrėkite tinkamą vietą ir atsiminkite, kad trešnaitės mėgsta saulėtą vietą, gerai įtręštą dirvą. Joms tiks ir pietiniai šlaitai.
. Pirmamečius koloninius vaismedžius prižiūrėkite tinkamai – tręškite, mulčiuokite, stebėkite, kad nepultų kenkėjai ir ligos. Pavasarį tinka tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, ypač reikia kalio. Tam, kad medeliai sustiprėtų ir užaugintų gerą derlių, peržydėjusius reikėtų kas 10–12 dienų patręšti 0,2 proc. azoto trąšų tirpalu. Į 10 litrų vandens įdėkite ir ištirpinkite šaukštą amonio salietros.
. Šį mėnesį nepamirškite, kad rūpintis reikia visais savo sodo vaismedžiais. Nebent jau pamaitinote juos gerai balandžio mėnesį. Prisiminkite skystąsias organines trąšas – gyvulių arba paukščių mėšlo tirpalą. Gerai tręšti ir mineralinėmis (karbamido) trąšomis.
. Jeigu jūsų sodą juosia gyvatvorė, ypač lapuočių krūmų, geriausiai būtų po jais pamulčiuoti, kad neaugtų piktžolės ir susilaikytų drėgmė. Apleistos ir piktžolėtos gyvatvorės neatrodys dailiai. Geriau jau paberti po jomis smulkiažiedžių nereiklių vasarinių gėlių sėklų, kad ir serenčių. Tujų gyvatvores išpurtykite, išgrėbstykite spyglius, patrumpinkite krūmelius, kad šakotųsi.
. Labai dažnai pavasarį, ypač esant sausesniems orams, pamirštame vaismedžius palaistyti, galvodami, kad žemė ir taip iš po žiemos drėgna. Deja, neapsirikime – vaismedžiams šiuo metu vandens neturi trūkti. Ypač gausiai liekite jaunus medelius. Palaisčius galima užpilti sluoksnį durpių, komposto arba žolės.
. Saulėtas ir sausas vietas sode verta apželdinti šliaužiančiais, kiliminiais augalais. Dabar labai tinkamas laikas jiems sodinti. Jie suteiks sodui stilingumo, tvarkingumo įspūdį, uždengs tuščias žemės vietas, gražiai nusidrieks tarp didesnių augalų, išsiplės ir pridengs nužydėjusių svogūninių gėlių plotelius. Tiks šilokai, čiobreliai, žiemės ir kt.
. Labai greitai šylant orams želia ir veja. Būtų gerai pradžioje ją pjauti kuo dažniau, kas savaitę – tuomet ji suaugs švelni ir tanki. Išrinkite iš vejos kiaulpienes, jei jų nėra beviltiškai daug. Galima išpjauti peiliu ar specialiu ravėtuvu. Tačiau jei jų užsisėjo labai daug, teks pasitelkti specialius herbicidus ir sausu, nevėjuotu oru nupurkšti.
Daržininkui…
. Į savo daržą verta pasikviesti sveikatą stiprinančią daržovę – ropes. Jose vitamino C yra daugiau nei citrusiniuose vaisiuose, taip pat karoteno, folio rūgšties, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio, jodo, ląstelienos, vitaminų E, PP, C ir augalinių baltymų. Pagražės veido oda, sustiprės imunitetas. Ropėse esančios medžiagos malšina skausmą, turi antiseptinį poveikį, padeda užgyti žaizdoms, gydo kosulį.
. Pasak mokslininkės doc. Audr. Žebrauskienės, ropes patartina vartoti turintiems širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kasos sutrikimų, kai kankina sąnarių skausmai, norint išvengti aterosklerozės. Ropėse yra steroidų.
. Teigiamas ropių poveikis pasireiškia dėl skaidulų ir antioksidantų. Kuo daugiau racione tokių skaidulų, tuo labiau jos gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį.
. Rudens derliui verta pasisėti „Sweetbel F1“ veislės ropių. Jų šakniavaisiai apvalūs, gražios formos, lapai žali, violetinio atspalvio. Vegetacija 70–85 dienos. Šios ropės labai skanios, ypač saldžios, geros išvaizdos. Šakniavaisio skersmuo 6–8 cm.
. Pupelės. Nesusigundykite jų, ypač krūminių, sėti pirmomis šiltesnėmis gegužės dienomis. Šaltomis dienomis brinkimo stadijoje jos sunyksta arba sudygsta netolygiai.Taigi verta palaukti mėnesio pabaigos, jei labai norite paankstinti šių vertingų daržovių derlių, pridenkite agroplėvele, inspektų langais. Žemė prieš sėją turi būti sušilusi, pridenkite ją iš anksto.
. Anksčiau kaip gegužės 15 negalima sėti ir salierų daigų, nes gali būti žyduoliai. Daigus sodinkite sekliai, kad lapkočių pagrindas kyšotų lauke, tuomet šakniavaisis išaugs didelis, be šoninių šaknelių.
. Jei jūsų pomidorų daigai peraugo, nenusiminkite, galima mėginti sodinti įstrižai, t.y. peraugusį stiebą užpilti žemėmis, kad ant jo susiformuotų papildomos šaknys. Daigo viršūnėlę stenkitės nukreipti į šiaurinę pusę, šaknis – į pietinę.
. Nepamirškite, kad pomidorai mėgsta augti purioje žemėje, todėl po laistymo purenkite tarpueilius, po lietaus taip pat. Apkaupkite tuo pačiu ir stiebus. Taip apsaugosite augalą nuo pašaknio puvinio, formuosis papildomos šaknys, joms bus šilčiau.
. Pomidorų daigus šiltnamyje geriausia pasodinti pirmą gegužės dešimtadienį. Agurkus ir paprikas – iki vidurio, baklažanus – tik pabaigoje.
. Sužydėjus vyšnioms jau sėjame žiemos derliui burokėlius, morkas, beriame ridikėlius, sėjame šparagines pupeles, špinatus. Sodiname kopūstų daigus, šakninius salierus.
. Na, o apie šv.Stanislovo dienos darbus ar verta bepriminti – cibulinis! Tądien sodiname svogūnus, sėjam avižas, žirnius. Beje, jei Stanislovinės šiltos ir giedros, bus daug medaus šiemet. Jei lietinga ir apniukusi, patys suprantat…
Gėlininkui…
. Jeigu gėlyne iki šiol neturite gražios daugiametės ežiuolės, tikrai reikėtų šiemet įsigyti bent keletą daigelių ir rasti joms vietos. Kodėl? Tai vienas iš tų augalų, kuris labai stiprina imunitetą. Jos turi antialerginių, antibakterinių, antivirusinių ir antimikrobinių savybių. Žolininkai laiko jas vienu geriausių natūralių antibiotikų ir imuninės sistemos stimuliatorių, puikia priemone nudegimams, peršalimui, gripui, šlapimo pūslės, infekcijoms ir tonzilitui gydyti. Visose ežiuolės dalyse – šaknyse, sėklose, žieduose, antžeminėje dalyje esančios gamtinės medžiagos sudaro neįprastai harmoningą gydomąjį poveikį. Beje, mokslininkai nėra nustatę jokio šio augalo pašalinio poveikio.
. Taigi belieka pamėginti auginti šią gana nereiklią gėlę – echinacėją, nes visų jos gerųjų savybių trumpai neišvardinsi. Atsiminkite, šiam augalui mieliausia yra saulėta vieta. Tiks ir pusiau saulėta. Daigus sodinkite 50–60 cm atstumu. dirvožemis neturi būti rūgštus. Gegužės pabaigoje, kai dirvožemis jau įšilęs, galite sėti į dirvą ir sėklomis. Šiaip tą reikėjo padaryti vasario mėnesį – sėti į dėžutes. Dabar jau turėtumėte daigelių. Beje, ežiuolės krūmeliai dauginami pavasarį, tai galima pasidomėti, gal pasidalins su jumis jų turinti kaimynė, draugė, o gal tiesiog nusipirksite.
. Šiuo metu gausu įvairių ežiuolių veislių, o ir spalvų įvairovė plati. Nuo tradicinės rožinės-avietinės spalvos iki baltų, oranžinių, geltonų. Augalas žydės nuo liepos iki rugsėjo. Krūmai 70 cm aukščio.
. Verta prisiminti ir namuose arba vasariniame šiltnamyje auginti steviją (medaus žolę), kuri yra 10 kartų saldesnė už cukrų, bet sveikatai tik padedanti. Taip pat ir auksinį ūsą, arba kitaip naminį ženšenį. Tereikia pradėti domėtis ar tiesiog prisiminti šių augalų gerąsias savybes. Mes taip pat dar pasikalbėsime apie šių augalų naudą.
. Neskubėkite į nesušilusią žemę sodinti jurginų, kanų. Tai geriausia daryti antroje gegužės pusėje, kai žemė jau būna įšilusi ne mažiau kaip 10 laipsnių C. Nepakens ir kitas į nuolatinę vietą subertas gėles pridengti plėvele. Ką gali žinoti, kokias išdaigas naktimis orai iškrės.
. Jau kalbėjome praėkusį kartą apie daugiamečių gėlių dalijimą. Būtų gerai mechaniškai jų šaknų nekapoti, o tiesiog rankomis išardyti, padalinti krūmelį, kad atsiskirtų šaknys ir kiekvienoje dalyje būtų po kelis stiprius pumpurus, šakniastiebius. Taigi dauginkite ir plėskite flioksus, melsves, astilbes, vienadienes ir kitas. Dalinkitės su kaimynais, draugais.
. Gegužės 12 d. – Žiedų diena. Labai tinkama sėti ir sodinti vijoklinius augalus, jurginus ir kanas, kitus šakniagumbinius augalus. Šią dieną tinka rinkti vaistinių augalų žiedus, daryti užpilus.
. Šv. Izidorius (15 d.) – sėjos pabaiga. Bet tik ne sodininko, daržininko ar gėlių augintojo darbų pabaiga. Todėl belieka palinkėti gero pavasarinio darbymečio!
Žolintės Danutės kokteiliai
Pavasaris. Suplakite mirkytus linų sėmenis ir graikinius riešutus, po pusę avokado ir mango, įvairių žolelių ir kiaulpienių žiedų su koteliais, klevų žiedų, 200 g obuolių sulčių ir maltos kiaulpienės šaknelės.
Sveikata. Suplakite bananą, obuolį, tris kiaulpienių žiedus su koteliais, po porą lapelių garšvų, dilgėlių, builių, imbiero gabalėlį, 200 g obuolių sulčių arba vandens. Dar galima užberti pamirkytų graikinių riešutų.
Esame taip apsunkę po žiemos, kad pusryčiams eidami į darbus norime labai lengvo ir sotaus maisto. Todėl tikrai verta susiplakti vienokį ar kitokį vaisinį kokteilį. Skaniausi pagaminti jie būna, kai maišome nedaug rūšių vaisių. Mėgstantiems saldesnį tiks bananai su mangais ar kriaušėmis. Kriaušės skanu su ananasais ar persimonais. Labai dera tarpusavyje braškės su kriaušėmis ir ananasai su vynuogėmis. Tačiau jei maišysite su kitais vaisiais arbūzą ar melioną – nusivilsite. Geriau kokteiliams jų nenaudoti.
Kokteiliams sunaudoti tinka ir savo išvaizdą kiek pakeitusius vaisius. Tačiau venkite dėti kietus, neprinokusius. Patikrinkite savo šaldytų uogų atsargas ir nelaukdami sunaudokite jas kokteiliams. Visuomet paskaninsite įdėdami šaldytų juodųjų serbentų šaukštą kitą. Praskiesti kokteilį geriausia vandeniu. Mėginkite, atraskite savo naujus skonius.