Pirmoji Lietuvos išeivių banga užjūryje ne tik sotesnio kąsnio ieškojo…

Šiais laikais svajonių ir galimybių šalimi tituluojamos Jungtinės Amerikos Valstijos lietuvius „viliojo“ ir daugiau nei prieš šimtą metų. Dar XIX a. pab–XX a.pr. į Ameriką plūstelėjo pirmoji lietuvių emigrantų banga. Skaičiuojama, kad į vadinamąjį užjūrį tuomet pasitraukė apie 90 proc. Lietuvos išeivių. Tiesa, tuomet už Atlanto lietuviai vyko visai ne svajonių pildyti, o bėgo nuo carinės Rusijos priespaudos ir skurdo.
Siekiant atgaivinti to laikmečio vaizdą, pajusti pirmųjų lietuvių, gausiai besikuriančių užjūrio šalyje, rūpesčius, lūkesčius, svajones ir viltis, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė Lietuvių kalbos dienai skirtą parodą „Pirmoji banga“, kuri šiuo metu eksponuojama Prienų krašto muziejuje. Parodoje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sukaupti dokumentai iš Amerikos lietuvių kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavusių Jono Šliūpo, Aleksandro Račkaus, Mato Šalčiaus rankraštinių dokumentų rinkinių, bibliotekos lietuviškų knygų fondo, komentarams panaudoti Lietuvos bibliografijai ir JAV lietuvių istorijai nusipelniusių žmonių Vaclovo Biržiškos, Antano Kučo, Broniaus Raguočio, Alfonso Eidinto tekstai.
Beje, prieniškiai – vieni iš pirmųjų turi galimybę pamatyti ir pajausti, kaip anuomet svečioje šalyje gyveno mūsų protėviai. Ekspozicijoje sudėtingą istorinį laikotarpį mena į simbolinius medinius lagaminus sutalpinti įvairių organizacijų steigimo ir veiklos dokumentai, kvitai, antspaudai, laiškai, nuotraukos, laikraščiai ir išleistos knygos.
Prienų muziejaus edukacinių programų vadovės Emilijos Petrauskaitės teigimu, į Ameriką pasitraukę išeiviai ne tik „geresnės duonos“ ieškojo, bet ir puoselėjo lietuvybę, leido knygas, žodynus, būrėsi į paramos grupes.
Vienas pirmųjų lietuviškos spaudos Amerikoje pradininkų buvo tūlas lietuvis Mykolas Tvarauskas. Kaip rašoma viename iš ekspozicijos dokumentų, M. Tvarauskas buvo toks pat, kaip ir kiti – eilinis emigrantas – ne koks inteligentas, tačiau iš tuometinių išeivių būrio jis išsiskyrė tuo, kad Tėvynėje mokytojavo pradžios mokykloje, mokėjo lietuvių ir lenkų kalbas, o po 1863 m. sukilimo, kuriame ir pats dalyvavo, atvykęs į Ameriką greitai pramoko ir anglų kalbą. „Jam pirmajam ir buvo galvon atėjusi mintis padėti emigrantams pirmiausia jų skaudžiausioje vietoje, būtent anglų kalbos nemokėjime, dėl ko jiems dažnai tekdavo imtis tokių darbų, kur dar ir be kalbos mokėjimo galima buvo šiaip taip išsiversti. Pasinaudojęs nedideliu angliškai-lenkišku žodynėliu, Tvarauskas jame lenkiškus žodžius pakeitė lietuviškais <…> ir tokiu būdu surašė nedidelį anglų-lietuvių kalbų žodynėlį <…> Pats vienas beveik ištisus metus prie to rinkinio dirbęs, jis jį 1875 m. užbaigė, bet jam dar nespėjus savo išspausdintos knygos iš spaustuvės išgabenti, toji spaustuvė sudegė <…> Šis nedidelio formato 165 puslapių žodynėlis ir buvo lietuviškos knygos pradžia Amerikoje“, – rašoma dokumente. Visgi M. Tvarauskas nepabūgo pirmųjų nesėkmių ir toliau ryžtingai siekė savo tikslo: kiek papildęs išgelbėtą nuo gaisro pirmąją medžiagos dalį, 1879 m. Niujorke pradėjo leisti pirmąjį Amerikos lietuvių laikraštį „Gazieta lietuwiszka. Rasztas paszwentas del lietuwniku Amerikoje“. Ir nors laikraštis dėl prenumeratorių stokos neišsilaikė nė pusmečio, jam pavyko pritraukti keletą senesnių emigrantų, kurie sutiko „imtis plunksnos“. Tuomet M.Tvarausko pradėtus darbus tęsė Dominikas Tamošius Bačkauskas ir kiti už Atlanto išvykę lietuviai.
Anot parodos rengėjų, ekonominių ir politinių priežasčių vedini ir „geresnio gyvenimo“ svečioje šalyje ieškoję lietuviai ne tik turėjo galimybę užsidirbti sotesniam kąsniui, geresnei pastogei bei melstis gimtąja kalba, tačiau prisidėjo ir prie tautos formavimosi, tautinio išsivadavimo judėjimo, turėjo įtakos krašto kultūrai bei ekonominiam gyvenimui. Besikuriantys laisvoje svečioje šalyje lietuviai ėmėsi aktyvios visuomeninės ir kultūrinės veiklos, būrėsi į draugijas, leido laikraščius ir knygas. XIX a. paskutiniais dešimtmečiais būrėsi į tautines organizacijas, kurių kūrimąsi lėmė ir galimybė padėti vieni kitiems įsikurti, finansinė pagalba ligos ar netekties atveju.
Rimantė Jančauskaitė