„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“

…ir norisi tęsti, kad pandeminį triūsą pargriaudama juokias. Juokiamės ir mes, Birštono „Bočiai“, susiruošę į pavasarinę talką, apsiginklavę grėbliais, pjūklais ir kauptukais. Saulė šviečia ir į apsivalymo bei gerų darbų talką kviečia.
Gražus pirmadienio rytas. Tarsi vaikai klegėdami renkasi senjorai autobusų stoties aikštelėje prie IKI parduotuvės. Vieni kitų pasiilgę, visi pasiskiepiję, geranoriškai nusiteikę. Laikomės nustatytų bendravimo normų. Išvykstame grupėmis po dešimt į mūsų prižiūrimas kapines. Į Gudakalnio kapines tarp žaliuojančių žiemkenčių rieda Kazio Lukošiaus ir Vytauto Gudelevičiaus automobiliai. Gerų darbų akcijai vadovauja Aldona Milda Valatkienė, pasitelkusi aktyvą: Verą Žilinskienę, Eugeniją Lynykienę, Liną Danilovienę, Vidą Budreckienę, Aldoną Gudauskienę ir Genovaitę Valatkienę. Nuo Gudakalnio kapinaičių kalno tarsi ant delno matosi Nemuno ir Verknės santaka, anapus upės – Ožkų pečius ir aplink žaluma – būsimo derliaus pradas.
Po 2020 m. rudeninės talkos lapų ne tiek ir daug. Parimę kryžiai, sustingę paminkliniai antkapiai byloja, kiek daug žmonių, karo ir pokario metų aukų, kurių gyvenimai per anksti užgeso, čia atgulė. Malda ir degančiomis žvakėmis pagerbėme šviesų pažymėtų ir bevardžių aukų ATMINIMĄ ir žibuoklėmis nuklotu šlaitu kopėme prie automobilių.
Antras talkininkų dešimtukas važiavo Jono Liuizos ir Algio Vyšniausko automobiliais Panemunio kapinaičių link. Pušų gojynėlis mojo iš tolo. Šiemet 10 metų, kai „Bočiai“ šioje vietoje įamžino XVIII amžiuje šiose apylinkėse gyvenusių žmonių ATMINIMĄ. Nei kryžių, nei paminklų, tik nelygi kalva ir daubos nuo neatmenamų laikų byloja apie kažkada čia amžinojo poilsio atgulusius žmones. Per praėjusių metų audras išvirtę medžiai nugulę kalvą. Šį kartą atvykome apsiginklavę reikiamomis priemonėmis. Algio Vyšniausko benzopjūklas perskrodžia rytmečio tylą, pjaustomų medžių kaladės nešamos ir ridenamos į atšlaitę prie kelio. Nugenėtas šakas į daubą tempia: Onutė Gratulevičienė, Onutė Kurapkienė, Antanina Grigaravičienė, Birutė Vaišnorienė, Elena Ozemblauskienė, Marytė Radzevičienė, Gražina Vyšniauskienė, Julija Barutienė ir Jonas Liuiza. Paminklas vėl nušvinta nuo žvakių šviesos. Visi susitelkiame maldai, dalinamės prisiminimais, kaip buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, kokio pritarimo tada sulaukėme iš prieš dešimtmetį mirusio LR Seimo nario Juozo Palionio. Kaip nuoširdžiai JIS palaikė mūsų iniciatyvą. Lemtis ar sutapimas? J. Palionis žuvo lapkričio 17 d., o mes įamžinome Panemunio žmonių ATMINIMĄ lapkričio 21 d. Šviesaus atminimo geradarys Juozas Palionis, palaikęs visus mūsų darbus, skatinęs mus gerumo akcijai, užgeso, tačiau liko jo pamokantys žodžiai: „Su metais tėkmė lėtėja ir žingsnių jau ne ta sparta…“. Arba „Palengva išeisim iš arenos, lėtai kažkas gesins žvakes…“ ir „Laikrodžiai gali dažnai sustoti, o laikas sustoja kiekvienam žmogui tik vieną kartą“.
Susimąstę užsukome į Nemajūnų kapines, kur mūsų laukė bičiuliai, sugrįžę iš Gudakalnio. Pirmiausia susikaupėme prie neseniai supilto mūsų bendražygės Onutės Bunevičiūtės kapo. Nedalyvavom laidotuvėse dėl pandeminio režimo, todėl dabar uždegėme žvakeles ir pasodinome baltas našlaites jos ATMINIMUI, sukalbėjome maldas, prisiminėme jos paprastą darbą ir visuomeninę veiklą. Ir tradiciškai susikaupėme prie LR Seimo nario Juozo Palionio kapo. Pagerbėme jo ir jo tėvų atminimą malda ir žvakių šviesa. Aldona Milda Valatkienė savo mintimis sugrįžo prie lengvai skaitomų J. Palionio poezijos posmų apie gyvenimo prasmę ir meilę savo kraštui. Netektis, kuri mus visus labai sujaudino, skaičiuoja dešimtmetį, Juozui Palioniui būtų sukakę 70. Jo išmąstyti žodžiai vis skaitomi ir skaitomi, juose ieškome GYVENIMO PRASMĖS.
Kiek daug mums brangių žmonių ilsisi šiose Nemajūnų kapinėse. Malda ir žvakių šviesa pagerbėme „Bočių“ narių Antano Seiliaus, Jadvygos Rimos Sabieski, muziejininko Juozo Šleikaus, mokslininko, veterinaro Elijošiaus Nonevičiaus, gydytojo ir rašytojo Stanislovo Moravskio, bajoro Adomo Bartosevičiaus ir jo artimųjų ATMINIMĄ. Nusilenkėme čia besiilsintiems Aldonos Mildos Valatkienės ir Marijos Novožilovos artimiesiems.
Tai vis darbai iš aktyvių pavasario talkų ciklo „DAROM“. Su pavasariu pažvalėjam, suaktyvėjam, norim daryti gerus darbus ir kuo greičiau pamiršti COVID-19 ligos kirčius.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“
bendrijos pirmininkė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *