Birštonas – medikų miestas

Kai lygiai prieš porą metų per skaitmeninio raštingumo mokymus (registracijai reikėjo gimimo datos, todėl neliko nepastebėta) paminėjome Birštono daktarės Margaritos gyvenimo sukaktį, jaudulio netrūko ne tik tos gražios akimirkos kaltininkei, bet ir patiems sveikintojams, nes visi turėjo ką prisiminti, už ką padėkoti. Savo gyvenimu ši gydytoja seniai įsirašė ir į Birštono istoriją, ir į daugelio birštoniškių širdis – gydė vaikus, paskui anūkus, dar vėliau – ir juos pačius. Toks žmogus turbūt nesuka sau galvos, ar pakankamai gerbiama mediko profesija, ar ne, ne tas jam svarbiausia – jis rūpinasi laukiančiais jo pagalbos, skuba pas juos, o daugelį savo pacientų vadina vardais, nes, daugybę metų gyvendamas greta, gerai juos pažįsta.
Birštoną galime vadinti medikų miestu. Tai jų nuopelnas, kad mūsų kurortas garsėja gydymu. Be medikų žinių ir pasišventimo mineralinių vandenų versmės ir kiti gamtos veiksniai neturėtų tiek galių. Be gydytojų atkaklumo nepakiltų žmonės po sunkiausių ligų, sudėtingiausių operacijų ir kitiems nepatartų: važiuokit į Birštoną, ten pastato ant kojų.
Pasididžiavimas apima medicinos leidiniuose matant Liucijos, Aušros, Eimantės, Antano ir kitų mūsų gydytojų straipsnius, jų rengiamas mokslines konferencijas, spaudoje nuolat publikuojamus Birštono kineziterapeutų patarimus. Tik atsidusti telieka, kai poilsiautojai vis prisimena ir guodžiasi, jog nebėra šviesaus atminimo Vidmanto – geros ir didelės širdies bei aukštos kvalifikacijos gydytojo.
Taip ir išdalinate save – po žodį, po viltį, po padrąsinimą. Kiek stiprybės reikia, kad mėgtum savo darbą, kurį kiti prisimena tada, kai kas blogo nutinka. Jūs žinote, kad pas daktarą neinam, kol sveiki, kol nieko neskauda. Bet kaip gerai, kad jūs esate visada. Tik todėl didžiuodamiesi ir galime sakyti: Birštonas gydo!
Genovaitė