Senatvė

Psichologė Brigita Gelumbauskienė

Šįkart norėčiau pakalbėti apie senatvę – laikotarpį, kurio dažnas iš mūsų nelaukiame, o jos sulaukę, susiduriame ne tik su įvairiais kūno ir psichikos negalavimais, bet ir su aplinkinių žmonių abejingumu, atstūmimu ir vienišumu. Jaunystės kultas visuomenėje drąstiškai stumia į „patvorius“ pagyvenusius žmones, kurie nori jaustis reikalingi, mylimi. Savanoriaudama emocinę paramą senoliams teikiančioje „Sidabrinėje linijoje“, labai stipriai pajutau, kaip svarbu garbaus amžiaus žmogui būti reikalingam. Be to, su senatvės ypatumais artimiau susipažinau dirbdama Prienų globos namuose. Žinau apie save ir tai, jog vaikystėje mylima ir mylinti močiutė veikiausiai prisidėjo prie mano šilto ir užjaučiančio žvilgsnio senyvo amžiaus žmogui. Pradėdama norėčiau pacituoti vieną dialogą iš knygos „M.Albom. Antradieniai su Moriu.“, kurioje studentas Mičas šneka su savo dėstytoju Moriu apie senatvę, ir aptarti keletą svarbių aspektų, kurie galėtų padėti priimti gyvenimo „saulėlydį“.
„– Mičai, man senatvė miela.
– Miela?
– Tai visai paprasta. Kai augi, sužinai vis daugiau. Jei pasiliktum dvidešimt dvejų metų amžiaus, tai visą gyvenimą ir būtum toks nemokša, koks buvai dvidešimt dvejų. Senėjimas, žinai, ne tik nykimo procesas. Tai kartu ir augimas. Be neigiamo aspekto – artėjančios mirties – yra ir teigiamas: tu supranti, kad ji artėja, todėl stengiesi nugyventi likusį gyvenimą geriau.
– Bet jei senatvė tokia vertinga, kodėl žmonės visada šneka: „Ak, jei tik galėčiau vėl tapti jaunas.“
– Žinai, ką tai rodo? – šyptelėjo Moris. – Kad jie nepatenkinti savo gyvenimu. Kad tas gyvenimas nevisavertis. Kad jo prasmė liko nerasta. Nes jei rasi tą prasmę, atgal pasukti nebenorėsi. Norėsi eiti pirmyn. Norėsi pamatyti dar daugiau, padaryti dar daugiau. <…>
– Paklausyk. <…> Jei nuolat kausies su senatve – visada būsi nelaimingas, nes ji vis viena nugalės.
– <…> Stebiuosi, kaip jūs nepradedate pavydėti jaunesniems ir sveikiems.
– O, sakyčiau, būna ir taip, – jis užsimerkė. – Pavydžiu, kad jie gali lankytis sporto klubuose, gali plaukioti ar šokti. Labiausiai pavydžiu, kad gali šokti. Bet kai apsilanko pavydas, aš išjaučiu jį ir leidžiu praeiti. <…> „Tai tik pavydas, aš nesiruošiu savęs su juo tapatinti.“ Ir atsitrauki. <…>
– O kaip jums pavyksta nepavydėti…<…>
– Mičai, seniai negali nepavydėti jauniems. Tačiau svarbiausia – susitaikyti su tuo, kas pats esi, ir iš to semtis pasitenkinimo. <…> Turi atrasti, kas gero, tikro ir gražaus slypi dabartiniame tavo gyvenime. <…> Tiesą sakant, galiu savyje rasti kiekvieno amžiaus dalelę. Dalis manęs trejų metų, dalis – penkerių, dalis – trisdešimt septynerių, dalis – penkiasdešimties. Aš pergyvenau visus tuos etapus ir pažįstu juos. Aš su malonumu pabūnu vaiku, kai dera juo būti. Su tokiu pat malonumu būnu išmintingas karšinčius, kai ateina tinkamas laikas.<…> Kaip galiu pavydėti, kad esi ten, kur esi – juk aš pats ten buvau?“
Šiame dialoge išryškėja raktiniai žodžiai „prasmė“, „kova“, „pavydas“, „augimas“ ir „susitaikymas“. Senatvė – laikotarpis, kurio metu vyksta savotiškas gyvenimo auditas ar apibendrinimas, kas padaryta ar nesuspėta atlikti, ko prišnekėta ir kokie žodžiai taip ir liko neištarti, kiek visame tame buvo prasmės? Šie ir kiti klausimai gali sukelti intensyvių jausmų, kurie neapleidžia naktį ir dieną, gali būti vidinio konflikto ar kovos priežastimi. Kažkas kovoja su savo senstančiu ir jaunatvišką išvaizdą prarandančiu kūnu, kažkas negali susitaikyti su ribotomis judėjimo galimybėmis, senatvinėmis ligomis, prastėjančia atmintimi ir t.t. Priešingas požiūris kovai gali būti suprantamas kaip pasidavimas ligai, apatiškumas ir nesirūpinimas savo kūno ir sielos sveikata, tačiau ar tai galime vadinti susitaikymu su senatve? Gyvenimo saulėlydis gali būti kupinas augimo bei rūpinimosi fizine ir psichine sveikata, suvokiant savo realų amžių, gebant priimti privalumus ir trūkumus. Didžiausias privalumas – senatvės išmintis dažnai yra subtiliai „supakuotas“. Senoliams gali būti sudėtinga išreikšti žodžiais mintis dėl prastėjančios smegenų veiklos ar kitų sutrikimų. Kai kurie iš jų dėl sukauptų nuoskaudų nebenori dalintis savo išgyvenimais ir atvirauti su kitais, tačiau dauguma trokšta būti išgirsti ir reikalingi.
Jaunatviška energija su jos privalumais vilioja ne tik jaunus, bet ir senus, kurstydama pavydo jausmą, kuris gali būti susijęs ir su negebėjimu priimti senatvinių apribojimų. Prisiminus dialogą, kiekviename iš mūsų gyvena skirtingų amžiaus tarpsnių žmonės – nuo mažo berniuko ar mergaitės iki dabartinio amžiaus vyro ar moters. Gebėjimas pabūti vaiku, paaugliu, jaunuoliu, suaugusiu ar senoliu skirtingose situacijose rodo žmogaus brandumą bei lankstumą, gebėjimą kūrybiškai spręsti iškylančius sunkumus. Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra reikalingas ir svarbus, darantis įtaką kitiems etapams bei tiesiantis kelią tapimo savimi link.
Bendravimas su bendraamžiais senyvo amžiaus žmonėmis – didžiulis poreikis ir iššūkis, kadangi seneliai dažnai skundžiasi, jog dauguma artimųjų ar draugų yra jau išmirę ar sunkiai serga. Bendrų interesų nebuvimas – dar viena kliūtis artimam bendravimui. Padidėjęs egocentrizmas – susitelkimas tik į savo kūno ar sielos skaudulius taip pat apsunkina senolių pašnekesius, trukdo kurti artimą santykį. Be to, egzistuoja ir įvairios ligos, kurios iškreipia požiūrį į aplinką. „Galva tarsi pilna medaus, visos mintys sulipusios…“, – taip gražiai įvardino savo būseną vienas senolis, sergantis Alzheimerio liga (citata iš filmo „Pilna galva medaus“).
Pamenu, studijų metais gavome užduotį – parašyti laišką savo anūkams apie save, sulaukus garbingo amžiaus. Kokia buvau močiutė ar senelis, kai buvo jauna (-as), ką veikiau, kaip gyvenau, kuo domėjausi, kokiomis savybėmis pasižymėjau? Tai savotiškas gyvenimo ateities projektavimas, remiantis dabartinėmis žiniomis apie save, lūkesčiais iš Gyvenimo. Tik, va, gaila, nepamenu, ką aš ten parašiau… O galbūt tai ir pildosi dabar?
Literatūra: M.Albom. Antradieniai su Moriu. 2008.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *