Jaunimas ir kultūra – misija įmanoma!

2020 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atlikto tyrimo „Jaunimo į(si)traukimo Lietuvoje galimybių analizė“ duomenimis, Lietuvos jaunimo aktyvumas dalyvaujant demokratiniame gyvenime ženkliai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungos vidurkio. Ypač ryškus atotrūkis matomas, vertinant jaunimo įsitraukimą į sporto, jaunimo, laisvalaikio klubų ar jaunimo ir kultūros organizacijų veiklą, todėl pastaraisiais metais ieškoma priemonių, galinčių užtikrinti aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeninėse, pilietinėse, kultūrinėse ir kitose veiklose.

Konferenciją „Jaunimas ir kultūra – misija įmanoma!“ organizavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centre veikianti atvira jaunimo erdvė „Prienas“.

Siekiant rasti būdą, kaip įtraukti jaunimą į Lietuvos regionų kultūrinį gyvenimą, praėjusį trečiadienį, Kultūros dienos išvakarėse, atvira jaunimo erdvė „Prienas“ surengė nuotolinę konferenciją „Jaunimas ir kultūra – misija įmanoma!“, kurios metu su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai dalijosi gerąja patirtimi bei diskutavo su pačiu jaunimu apie tai, ko reikia jaunosios kartos atstovams bei kaip to pasiekti.
Anot Prienų r. savivaldybės tarybos nario, Jaunimo reikalų tarybos pirmininko Mindaugo Ruko, dar prieš kelerius metus Prienuose nebuvo nei atviros jaunimo erdvės, nei pačios Jaunimo reikalų tarybos, o šiuo metu rajone aktyviai veikia per 10 jaunimo klubų ir organizacijų. Paklaustas, kokie jaunimo galimybių plėtros prioritetai yra numatyti Prienuose, M. Rukas sakė, jog ir galimybių, ir noro yra daug, o per kelerius metus jau pavyko pasiekti ir neblogų rezultatų: pradėtos finansuoti jaunimo organizacijų projektinės paraiškos, pradėta įgyvendinti nauja paties jaunimo inicijuota idėja „Savivalda gyva“, vyksta jaunimo dienos ir kiti renginiai.
Jaunimo reikalų tarybos pirmininko teigimu, kaip ir daugeliui sričių, idėjų įgyvendinimui koją kiša ir pandemija, kai dėl karantino suvaržymų visos veiklos persikėlė į virtualią erdvę, kurioje sunkiau pasiekti jaunus žmones.
„Finansavimo bei sąlygų užtikrinimo klausimas yra svarbus, tačiau reikia ir pačių jaunimo organizacijų ar jaunimo noro ir „balso iš apačios“. Kartais su jaunimu turime skirtingus įsivaizdavimus, tačiau praėjusiais metais surengta Jaunimo diena parodė, jog tie skirtingi matymai – tik į naudą“, – situaciją Prienuose komentavo M. Rukas, „puse lūpų“ užsimindamas ir apie idėją, kad šiuo metu Kultūros ir laisvalaikio centre veikianti atvira jaunimo erdvė ateityje galėtų virsti nepriklausomu jaunimo centru.
Siekiant išsiaiškinti Prienų jaunimo kultūros paslaugų poreikius, šiuo metu internete atliekamas tyrimas „Prienų miesto jaunimui skirtų kultūros paslaugų paklausos gerinimas“. Anot apklausą atliekančios kultūros ir laisvalaikio vadybos studentės Gabrielės Zujūtės, iš šiuo metu turimų rezultatų galima matyti, kad jaunuolių kultūrinių paslaugų lankomumas sumažėjęs dėl 3 pagrindinių priežasčių: nepatrauklios komunikacijos ir informacijos stokos, platesnio veiklų pasirinkimo trūkumo bei poreikių neužtikrinimo. „Nepaisant to, jog Facebookas yra aktyvi socialinė platforma, nei jaunimui skirti renginiai, nei pati jaunimo erdvė jame nėra gerai matomi ar žinomi. Taip pat šiuolaikiniai jaunuoliai yra labiau individualūs, todėl jiems trūksta asmenybės ugdymo ir pan. užsiėmimų“, – trumpai apklausos rezultatus komentavo G. Zujūtė.
Konferencijos metu gerąja patirtimi dalijosi ir Prienų rajono kaimynės Marijampolės, kurioje jau 8-erius metus vyksta tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, atstovai. „Malonny“ – tai tarptautinis meno ir architektūros (sienų tapybos) simpoziumas, sujungiantis vietos bendruomenę, jaunimą ir menininkus iš viso pasaulio bendram kūrybiniam tikslui. Anot Marijampolėje veikiančio Visuomenės ir verslo informacijos instituto projektų vadovės Aistės Rutkauskienės ir direktoriaus Vlado Polevičiaus, kūrybinis projektas jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu, prisidedančiu prie miesto veido kūrimo, o prieš 8-erius metus gimusi idėja kasmet pritraukia tokį gausų savanorių būrį, jog projekto organizatoriai visų norinčiųjų prisidėti negali priimti.

Kaimyninėje Marijampolėje, kaip ir Prienuose, daugiausia gyvena mokyklinio amžiaus jaunuoliai. Tačiau čia jau 8-erius metus vyksta tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“. Ši idėja kasmet pritraukia tokį gausų savanorių būrį, jog projekto organizatoriai visų norinčiųjų prisidėti negali priimti.

„Marijampolė iš esmės – tai tipinis postsovietinis miestas su aikšte ir viešbučiu. Mes neturime kokio nors ypatingo turistų traukos objekto ar išskirtinės gamtos, tačiau mes nesustojome ir per tuos 8-erius metus sukūrėme savo miesto identitetą patys“, – apie Marijampolės akcentus pasakojo V. Polevičius.
Visuomenės ir verslo informacijos instituto direktoriaus nuomone, nesvarbu kur – ar didmiestyje, ar mažame miestelyje – jeigu yra graži idėja, jaunimas seks paskui.
Puikus to pavyzdys Klaipėda, kurioje anksčiau beveik nebuvo vykdoma nuosekli jaunimo politika, šiemet tapusi Europos jaunimo sostine ir nedidelis miestelis Marijampolės apskrityje – Kalvarija, sėkmingai integruojanti krašto jaunimą į tradicinės kultūros gyvenimą.
Kalvarijoje gyvena kone tris kartus mažiau gyventojų nei Prienų mieste, tačiau sakralinės ir profesionaliosios muzikos asociacija „Skambėjimas“, kurios tikslas – šio žanro muzikos sklaida miestelyje, sėkmingai veikia jau 5-erius metus, o organizacijos užuomazgos pradėjo rastis dar prieš dešimtmetį. „Sakralinė muzika, žinoma, nėra tas patrauklus šauktukas, kurį išgirdus jaunimui norisi dalyvauti, todėl šitas kelias tam tikra prasme yra sunkesnis ir, manau, prasmingesnis. Tačiau organizacijos veikla yra priemonė, padedanti telkti už savo miesto bendrapilietinę veiklą atsakingus jaunus žmones. Savanorystė čia pasitarnauja, ugdant dvasingą, turinčią supratimą apie kultūrą ir estetiką jaunąją kartą. Todėl per tiek metų galima paneigti mitus, kad profesionalioji muzika jaunimui neįdomi. Tokiam nedideliam miesteliui turėti per 20 savanorių, manau, yra neblogas rezultatas“, – konferencijos metu pasakojo asociacijos „Skambėjimas“ steigėja Ausma Sakalauskaitė.
Elektrėnų jaunimo centro darbuotojos ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro Kultūros projektų ir edukacinių programų vadovė Živilė Rusevičienė atkreipė dėmesį į tai, jog, Kultūros centrų ir jaunimo erdvių sintezė – tai puiki praktika, siekiant didesnio jaunimo įsitraukimo į regionų kultūrinį gyvenimą. Anot Ž. Rusevičienės, ši praktika išplečia informacijos prieinamumo bei jaunimo savirealizacijos lauko galimybes.
Paklausus, kokią naudą jaunam žmogui gali duoti kultūros įstaigų ir jaunimo bendradarbiavimas, Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientas, Prienų Jaunimo reikalų tarybos narys Kristijonas Raibužis nedvejodamas teigė, kad nauda abipusė: kultūros įstaigos gali geriau suprasti, kaip „veikia“ ir ko nori jaunoji karta, o jaunimas gali suprasti, kaip veikia kultūros įstaigos. Kristijonas ir pats yra prisidėjęs prie tokių renginių, kaip: diskusija apie maisto švaistymą, jaunimo debatai ir kt. organizavimo ir, kaip pats teigia, savanorystė Kultūros centre suteikė daugybę galimybių ir asmeniniame, ir būsimame profesiniame kelyje.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Kultūra: mumyse ir šalia mūsų. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *