Priminimai balandžiui…

Senoliai labai atidžiai stebėdavo balandžio orus ir taip spėdavo, kokia bus vasara, ruduo. Sakydavo: šaltas balandis – karšta vasara, gražus ruduo.
Balandžio lietūs – aukso vertės.
Šalna per Jurgines (balandžio 23 d.) – blogas ženklas, nes pavasaris bus vėlyvas ir šaltas.
Jei beržai už alksnius išsprogsta pirmiau, bus sausa vasara. Jei atvirkščiai – drėgna.
Jei skruzdėlynų angos atsuktos į pietus, o paukščiai lizdus suka pietinėse užuovėjose, reikia laukti šaltos vasaros.
Bet jau ir patys įsitikinome, kaip nenoriai šiemet traukiasi šalti orai, kokie jie permainingi – tai sniegas, tai saulė blyksteli, ar aukštas mėlynas dangus, ar vėl juodi sunkūs debesys. Nieko, dar truputėlį kantrybės… Šviesa ir šiluma laimės šią kovą!

Namams…
Namuose per užsitęsusį karantiną prisibuvome kaip niekad. Čia reikėjo ir vaikams mokymuisi erdvę surasti, ir sau darbo vietą prie kompiuterio susikurti. Todėl tikrai pajutome savo namų erdvės privalumus ir trūkumus, dar kartą įsitikinome, ar viskas suplanuota ir įrengta patogiai, racionaliai.
Ar patogiai jaučiamės virtuvėje, kai daug dažniau tenka patiems gaminti sau ir šeimai maistą? Ar užtenka vietos lentynose, spintelėse? O kaip drabužinėse, sandėliukuose? Ar ten jau prigrūsta visokio „turto“ tiek, kad viskas krenta ant galvos vien tik pravėrus dureles?
Jei nesuspėjote padaryti velykinės generalinės tvarkos, neatidėliokite to vėlesniam laikui. Vasara išvilios į sodus, daržus, į gamtą, nesinorės kuistis namuose. O tai būtina padaryti, jei norite tikrai jaukiai jaustis savo namuose.
Tik jau nesugalvokite visą šlamštą iš vienos vietos paslėpti kitoje – iš kambario į sandėliuką, iš balkono į sodą ar dar kur nors kitur. Jei yra dar tikrai tinkamų naudojimui, o ir jums jau nebereikalingų daiktų, gal galima kam atiduoti? O visa kita rūšiuokite ir meskite be gailesčio į konteinerius.
Dabar prekybos centruose yra nebrangių ir gan įvairių ir lengvų pakabinamų lentynėlių, kurias galima panaudoti sieninėse spintose, sandėliukuose, taip sutaupant vietos. O ir patys išradingai panaudokite įvairias talpas, pakabus.
Gal tiesiog reikia patogiau perstatyti vieną ar kitą baldą, kad daugiau erdvės liktų judėjimui? O gal pribrendo reikalas padaryti nors mini remontą – šviesesnėmis spalvomis perdažyti mažas ir tamsias erdves, kaip, pav., koridorių, pakeisti apšvietimą.
Labai pravartu šviesesnėmis ir spalvingesnėmis drapiruotėmis pagyvinti namų dizainą. Čia praverstų lengvos vasarinės užuolaidos, spalvingi pagalvėlių užvalkalai, užtiesalai.
Taigi vaizduotei nėra ribų, o bet kokios geros permainos padarys jūsų aplinką jaukesne, šviesesne ir tikrai pagerins nuotaiką.

Gėlininkui…
Kai kurias savo augintines jau galite pamažėle pratinti prie lauko sąlygų – išnešti į uždarus balkonus ar kelioms valandoms į šiltas saulėtas terasas.
Jei kambariai dar tebešildomi, gėlėms gali nepatikti labai išsausėjęs oras. Drėkinkite, vėdinkite kambarius, o vazonėlius atitraukite nuo šiltų radiatorių, ypač nuo pietinių palangių.
Nesugalvokite persodinti šiuo metu žydinčių gėlių. Joms tikrai dabar nereikalingas joks stresas. Pakeiskite joms tik paviršinį žemių sluoksnį, taip pat ir kitoms nepersodintoms šiemet gėlėms. Visas kitas reikia atidžiai peržiūrėti, įvertinti jų poreikius, persodinti. Geras laikas kambarinių gėlių persodinimui – balandžio 15, 22 dienos.
Praėjus mėnesiui po persodinimo nepamirškite jų patręšti. Tas, kurių nejudinote, pradėkite tręšti prasidėjus jų augimui. Augalams labiausiai patiks, jei pamaitinsite juos, kas savaitę palaistydami lengvu trąšų tirpalu. Trąšų granulės arba lazdelės tiks ilgesniam veikimui – pamažu tirpdamos jos aprūpins augalus maistu mėnesiui ar keliems.
Dar galima auginiais dauginti pelargonijas, lantanas, fuksijas, visadžydes begonijas, patalpoje žiemojusias tunbergijas. Merkite šakeles į vandenį ar sukiškite į drėgną smėlį, kad išleistų šakneles.
Dienoms vis šiltėjant turėtų atgyti balkonai, terasos. Iš įvairiausių ir nelepių gėlių galite sukurti įvairiausių kompozicijų. Tam pasitarnaus našlaitės, raktažolės, įvairios svogūninės ir kitos gėlės. Puoškite savo aplinką.
Jau tikriausiai paaugo kovą sėtų petunijų, verbenų ir kiti daigeliai. Nugnybkite jų viršūnėles, tegul šakojasi išpikuotos. Į lauką joms dar anksti. O štai kosmėjas, pelėnžirnius, aguonas, medetkas, ešolcijas ir kitas nebijančias šalnų gėles balandžio antroje pusėje galima sėti tiesiai į dirvą lauke. Vertėtų palaisčius pridengti plėvele.
Jei kovą pasisodinote į vazonėlius kanas, dabar auginkite jas šiltesnėje vietoje, laistykite, tręškite. Jurginams taip pat laikas į šviesą ir šilumą. Jau nuo mėnesio pradžios juos galima daiginti dėžutėse.
Bunda augalai alpinariumuose… Todėl apžiūrėkite juos, ravėkite, kol piktžolės neįsitvirtino, patręškite. Daugelį daugiamečių, išskyrus svogūnines, galima ir persodinti.

Sodininkui…
Jei kovo mėnesį nepatręšėte pradėjusios busti vejos, paskubėkite tai padaryti. Tręškite azotinėmis trąšomis. Atsėkite ir išplikusius, iššąlusius plotelius, sugrėbliuokite tą vietą, pavoluokite. Jei atšils, balandžio pabaigoje gali tekti pirmą kartą veją šienauti. Pjaukite kiek aukščiau.
Dėl permainingų orų gal vėluoja ir kiti sodo darbai. Tad genėkite, karpykite ir formuokite dekoratyvinius krūmelius, šalinkite nušalusias, nudžiūvusias šakeles.
Pakelkite sniego nulenktas krūmelių, ypač spygliuočių, šakas, pariškite jas. Išpurtykite nudžiūvusius spyglius. Genėti spygliuočių dabar negalima, ištekės sakai. Vasaros pabaigai palikite šį darbą.
Daug kalbame apie obelų genėjimą pavasarį. O kaipgi kriaušės? Išgenėtos anksti pavasarį jos augs daug intensyviau, geriau suvešės, priaugins daug ūglių. Genėdami negailestingai šalinkite visas įtartinai atrodančias ir ligotas šakas.
Jei kriaušė jau gerai derėjo, reikėtų pašalinti viršutinę vainiko dalį, ją pažeminti, kad kuo daugiau šviesos gautų vainiko centras. Jei auginate kriaušes su vegetatyviniais poskiepiais, išpjaukite tuomet storas 4 metų šakas, palikite tik stubrelį naujai šakai išaugti.
Išgenėtos kriaušės priaugina daug vertikalių ūglių. Todėl vasaros pradžioje juos reikia išlaužyti, išplėšti su pėdele, bet nekirpti sekatoriumi. Ūglius, kurie pasvirę horizontaliai, galima palikti.
Antroje mėnesio pusėje skiepykite vaismedžius. Geriausiai skiepai prigyja, kai skiepijama vegetacijos pradžioje, pumpurams sprogstant. Balandžio pabaigoje ar net gegužės pradžioje žievė atšokusi nuo medienos ir maisto medžiagos intensyviai juda brazdu, žadindamos pumpurus, kartu ir įskiepius.
Jeigu ūglių nepasiruošėte rudenį ar žiemos pradžioje, gal atliekamų turi sodo kaimynai, bičiuliai ir galės jums pagelbėti.
Paprasčiausias skiepijimo būdas, kai įskiepis užkišamas už žievės. Peiliu įpjaukite vertikaliai žievę ir atlenkite. Viena šonine dalimi plokščiai išpjautą įskiepį su trimis pumpurais užkiškite po žieve ir apriškite virvele, žaizdą užtepkite sodo tepalu. Geriausia, jei šakų galuose įskiepyjami du metūgliai priešingose šakos dalyse. Taip skiepijant prigyja praktiškai visi ūgliai.
Skiepijimas – malonus užsiėmimas, leidžiantis atnaujinti mėgstamus vaismedžius. Jei niekada to nemėginote, tai kitiems metams rudenį būtinai pasiruoškite ūglių ir pamėginkite.
Jeigu įsigijote naujų vaismedžių, turite suspėti pasodinti juos, kol sužaliuos beržai… Taip sakoma. O kartais, jei gera šeimininko ranka ir darbas su meile, jokie nurodymai neturi prasmės – viskas prigyja, auga ir dera.
Kai tik išsprogs vaiskrūmių ir vaismedžių pumpurai, nedelskite ir nupurkškite sodo augalus. Taip apsaugosite juos nuo kenkėjų.

Daržininkui…
Balandžio 25-oji, šv.Morkaus, Daržų diena. Daržininkams tai tikrų tikriausia darbų pradžia. Tądien būtinai sėdavo morkas, o lysvės gale įsmeigdavo kuolą, kad jos augtų tiesios ir didelės.
Taigi verta laikytis tradicijų ir kibti į darbus ten, kur pradžiūvo žemė – purenti žemę, ruoštis sėjai. Antroji balandžio pusė jau tinkama į atvirą gruntą sėti ir pastarnokus, petražoles, ankstyvam derliui morkas ir ropes, pupas, žirnius.
Taigi apie žirnius. Balandis pats jų sėjos laikas. Nes tuomet jie auga sveikesni, jų nepuola kenkėjai. Tam, kad šios vertingos ir ypač vaikų mėgiamos daržovės turėtume visą sezoną, pasirinkite skirtingo ankstyvumo veisles, o ir sėti reikėtų kas 14 dienų.
Labai derlinga ankstyva vokiška žirnių veislė yra „Karina“, subrandinanti derlių per 56–58 d. „Ambasador“ veislė yra kiek vėlyvesnė, bet atspari miltligei. „Avola“ – labai ankstyva, subrandina puikaus skonio sėklas. Labai ankstyvos yra čekiška veislė „Oskar“, subrandinanti gausų žalių žirnelių derlių, ir vokiška veislė „Premijum“, subrandinanti žaliose ankštyse po 8–10 stambius žirnius.
Į tą pačią vietą žirnius patartina sodinti tik po 4–6 metų Tarpai tarp eilučių turėtų būti 15–20 cm, sėjos gylis 3–6 cm, sėklas berkite 5–6 cm atstumu. Kad geriau dygtų, parą prieš galima žirnius pamirkyti.
Taigi verta pasidomėti daugiau apie šią, atrodo, gerai pažįstamą ir paprastą kultūrą, pasirinkti įvairaus ankstyvumo ir skonio veisles, pasidomėti, koks bus augalo aukštis, koks atsparumas ligoms. Ir nesibaiminkite ankstyvos sėjos, nes žirnių daigeliai pakelia šaltį iki 6 laipsnių.
Braškių augintojai – lyg ir ne daržininkai, labiau sodininkai. Jiems priminsime, kad jauną braškyną, išaugus 1–2 jauniems lapeliams, balandžio pabaigoje ar pačioje gegužės pradžioje reikia patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais po 4 kg vienam arui, jei netrešėte prieš sodindami. Jei tręšėte, tuomet trąšų berkite daug mažiau.
Jau derantis braškynas tręšiamas taip pat anksti pavasarį (NPK10:10:20, arba 8:12:23) 6 kg arui. Prisiminkite, kad pranašaujant šalnas, braškyną iš vakaro verta nupurkšti „Final K“ tirpalu, kuris apsaugos augalus nuo nušalimo.
Kai pradeda formuotis žiediniai pumpurai, taip pat žydėjimo metu ir iki derėjimo reikėtų 1–2 kartus nupurkšti braškes per lapus 0,2 proc. „BoraminCa“ tirpalu. Preparatas padeda susiformuoti didesniam užuomazgų kiekiui, suaktyvina žiedadulkes, uogos būna kokybiškesnės.
Tikrinkite rūsiuose laikomas ar daiginamas bulves. Balandžio pabaigoje galvokite apie sodinimą. Joms sodinti geriausia temperatūra 5–8 laipsniai šilumos.
Nepatartina pavėlavusiems antroje balandžio pusėje sėti pamidorus… vargu ar besuspės subrandinti vaisius. Gal geriau pasidairyti daigų.
O ir nešildomuose šiltnamiuose paskubėkite paberti ridikėlių, krapų, salotų, špinatų. Kol čia atkeliaus tikrieji šeimininkai – pomidorai, agurkai, jau būsite paragavę šviežių žalumynų.
Balandžio 28 d. gera diena sodinti, sėti šakniavaisines daržoves, tręšti tas, kurios vaisius augina virš žemės.
Pasiilgę judesio ir darbų, mielieji, neskubėkite visko nuveikti iš karto, nes po ilgos žiemos ir širdelė gal kiek pavargusi, leiskite jai pasidžiaugti, pailsėti gamtoje. Prisėskite pirmiausia ant savo mylimo suolelio ir pasidairykite – pavasario sulaukėme!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *