Pavasario suktinis…

Na, ir užsuko šį sekmadienį savo „Ryto suktinį“ mūsų visų mylima laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Užsuko per Atvelykį ar per taip vadinamas vaikų velykėles Išlaužo parapijoje su mūsų kraštiečių bendruomene. Ir taip gera buvo širdyje, kad turime kuo pasididžiuoti prieš visą Lietuvą – jauni, gražūs žmonės, darbštūs ūkininkai, puikūs tėvai, savo krašto tradicijų puoselėtojai, ištikimi ir vieningi parapijiečiai su savo ganytoju, kaimo klebonu Viliumi Sikorsku.
Net sunku įsivaizduoti, kad šiais laikais, kai visi įpratę tik guostis, bambėti, graudentis ir ieškoti kaltų dėl visų negandų, gali pamatyti ir pajausti, kokia galinga yra bendruomenės susitelkimo, tikėjimo ir meilės savo artimui jėga. Ir džiaugsme, ir bėdoje jie visi kartu, kaip kažkada buvo įprasta žinoti kaime ar miestelyje vieniems apie kitus, ištiesti ranką nelaimėje, atšokti smagiai vestuves ar krikštynas, susibėgti į talką per darbymetį, atlaiduose sveikinti vieniems kitus, pagarbiai nukeliant kepurę.
Dar sakydavo, kad kiekvienas kaimas turi turėti ir savo Jonelį kvailelį… Greičiau jau tokį kaimo keistuolį. Vaikai be blogos valios gal ir paerzindavo sutikę, bet visi jį savotiškai mylėjo, užjausdavo, užsukusiam duonos riekės negailėjo. Pasiturinčios gaspadinės visuomet žinojo, kad per šventes lauknešėlį reikia sudėti, kur ir kokiai vargingai šeimai perduoti.
Šie pastarieji metai, išgyventi pandemijos akivaizdoje, mus taip pat daug ko išmokė. Sutikite, tikrai radome laiko jei ne gyvai, tai skambučiu ar laišku aplankyti tolimesnius giminaičius, prisiminti senus draugus, vienišus bičiulius, kaimynus. Smagu būdavo rasti ir mums kokį netikėtą ar šventinį lauknešėlį, pakabintą ant vartelių ar durų rankenos. Žiūrėk, švenčių, gimtadienio ar jubiliejaus proga ir kurjeris su gėlių puokšte į duris beldžiasi. Jaunimas, savanoriai atskubėdavo, kai reikėdavo į vaistinę, parduotuvę ar kokios kitos pagalbos. Tie skaudūs, sunkūs, kupini netekčių pandemijos metai kupini ir be galo vertingų pamokų ir jaunam, ir senam. Ne viena bendruomenė išties galėjo pasitikrinti, kokie jų tarpusavio santykiai, kiek jie tikri ir laiko patikrinti.
Pasikeitė kasdienybė… Kalbėjausi anądien su giminaite iš Airijos. Sako, sapnuoju, kad einu į kavinę išgerti kavos, stoju į eilę, o kava tai baigiasi prieš mane, tai kavinę uždaro, tai dar kas sutrukdo. Pasijuokėm abi, kad net sapnuose karantinas šeimininkauja. Bet išties esame net mažiausių džiaugsmų, bendravimo ir artimumo pasiilgę. Kai galėsime išeiti su drauge išgerti puodelio kavos, bus didelė prabanga.
O dabar džiaugiamės atbudusia gamta, šiluma, saule. Šiltėjančios dienos skubina, ragina imtis darbų – švarintis, gražintis, sėti, sodinti. Tiesiog prasideda tas pašėlęs pavasario suktinis ir niekur jau nesidėsi – juda visi, kas tik gyvas! Todėl linkiu įsisukti į šį ritmą su gera nuotaika, būti sveikiems, darbingiems ir tepadeda mums Aukščiausiasis…
Jūsų Augustina