Kunigui, politiniam kaliniui Vincentui Čėsnai –100

Niekad nepamiršiu savo tėvo veido ir motinos laiminančios rankos, kuri savo malda gyveniman išleido…
Kunigas, politinis kalinys, ilgametis Skriaudžių parapijos klebonas gimė 1921 metais kovo 14 dieną Naujosios Ūtos parapijoje, Prienų rajone. Šeimoje augo 5 vaikai: 2 mergaitės ir 3 berniukai (du maži kūdikėliai mirė).
Vincukas paveldėjo religingos šeimos pamaldumą. Pradžios mokyklą lankė Naujojoje Ūtoje. Mokėsi Prienų ,,Žiburio“ ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. 1941– 1946 metais rengdavosi kunigystei – mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1946 metais Vilkaviškio vyskupas įšventino diakonu. Diakonas glaudėsi pas kun. Vincentą Akelį Krokialaukio parapijoje. Kunigystei ruošėsi pas studijų draugą kun. Kostą Ambrasą Bartninkų parapijoje..
Karo audra niokojo mūsų Tėvynę. Laikai buvo neramūs. Tremtinių ešelonai, politinių kalinių ir miško brolių žūtys gąsdino ir brandino.
1948 metais buvo įšventintas į kunigus. Vikaro pareigas ėjo Lazdijų parapijos bažnyčioje iki 1949 m. balandžio 12 dienos. Už tiesos žodį ir Tėvynės meilę užsitraukė sovietinės valdžios nemalonę. Patyrė Sibiro tremtinio dalią. 1949–1955 m. kalėjo Vorkutos lageryje. Po Stalino mirties sugrįžo į Lietuvą.
1955–1959 m. darbavosi Šiauliuose Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vikaru. Čia sutiko tremties ir lagerio draugų. 1963-iaisiais buvo paskirtas Kauno Aukštosios Panemunės bažnyčios vikaru. 1966 metais kunigas Vincentas paskiriamas Barzdų parapijos klebonu. To meto sunkiomis sąlygomis jis remontavo bažnyčią: tinkavo sugadintą bažnyčios eksterjerą, perdažė ir išpuošė interjerą, šventoriuje pastatė 2 dekoratyvinius kryžius ir 2 stogastulpius. Organizavo procesiją ir ministrantų tarnybą.
1971 m. vyskupas Liudas Povilonis kunigą Vincentą Čėsną paskyrė Skriaudžių parapijos klebonu. Susirgus Veiverių parapijos klebonui kunigui Antanui Pangonui, pavedė tarnauti ir Veiverių parapijos tikintiesiems. 1974 metais birželio 30 dieną kun. V. Čėsna Skriaudžių bažnyčios šventoriuje pastatė keturis gražius lietuviškus kryžius.
Daug metų paskirta Skriaudžių bažnyčiai ir parapijai. Perdengtas bažnyčios stogas, atnaujintas interjeras, paauksuoti altoriai, atnaujinti bažnyčios baldai, sudėtos naujos ąžuolinės grindys, įgyti nauji liturginiai drabužiai. Ekonominės krizės metais pakeistas bažnyčios tinkas. Paskutinį kartą kun. V. Čėsna Skriaudžių bažnyčią remontavo ruošiantis bažnyčios 200 metų jubiliejui 1997-aisiais.
Kunigas kukliai nutyli, kiek įdėjo vargo ir darbo besirūpindamas Dievo namų grožiu ir gerove. Savo buitimi mažai rūpinosi, kaip ir nesirūpino sveikata, mat buvo kalinys, pripratęs prie vargo ir darbo..
Kunigas turėjo jautrią, poetišką sielą. Kalbėjo drąsiai ir atvirai, smerkė blogybes. Dažnai kartodavo visiems: ,,Žmogus pirmiausia turi priimti Dievą į savo širdį – išklausyti šv. Mišias, priimti Švenčiausiąjį sakramentą. Kiekvienas priimkime Dievą į savo namus, tada mumyse gyvuos santaika ir meilė“.
Pablogėjus sveikatai, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila paskyrė jam talkininką – Šilavoto kleboną Ričardą Kmitą. Kol pajėgė, šv. Mišias aukojo bažnyčioje, vėliau – bute-kambaryje, o paskutiniais metais šv. Komuniją priimdavo namuose. 2005 m. parapijai buvo paskirtas naujas klebonas.
Kunigas V. Čėsna 2006 m. lapkričio 5 dieną išvyko į Kauno ligoninę, o 2006-ųjų lapkričio 12 dieną baigė savo žemiškąją kelionę ir iškeliavo į Amžinojo Tėvo namus. Kun. Vincentas Čėsna palaidotas Skriaudžiuose.
Snieguolė Kleizaitė
Prienų krašto muziejaus muziejininkė