Birštono savivaldybės tarybos posėdis

Kovo 26 dieną vykusiame nuotoliniame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje aptarti 36 klausimai bei priimti kurorto gyventojams svarbūs sprendimai.

2020-ieji – iššūkių metai
Posėdis prasidėjo Administracijos direktorės Jovitos Tirvienės 2020-ųjų metų veiklos ataskaita, kurioje pristatyti pagrindiniai įgyvendinti projektai, atlikti darbai, lėšų panaudojimas.
Ataskaitinį laikotarpį J. Tirvienė apibūdino, kaip kovos su COVID-19 pandemija, kilusių iššūkių, didelių nuveiktų darbų ir pasiektų rezultatų bei didžiulio darbo krūvio metais.
Praėjusiais metais Taryba patvirtino 8 813, 8 tūkst. eurų Savivaldybės pajamų ir išlaidų biudžetą. 2020 metais į Savivaldybės biudžetą surinkta 12 352,1 tūkst. eurų pajamų, anot J. Tirvienės, tai yra 437,5 tūkst. eurų mažiau nei planuota, o biudžeto planas įvykdytas 96,6 proc.
Daugiausia lėšų praėjusiais metais skirta Birštono savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui (43,8 proc.), švietimo veiklos programos įgyvendinimui (19,7 proc.) bei Birštono savivaldybės funkcijų įgyvendinimo programai (18,4 proc.).
Administracijos direktorės teigimu, vienas ryškiausių ir sunkiausių etapų per visą 2020 metų laikotarpį – tai koronaviruso suvaldymas. „Vienas iš pagrindinių iššūkių – tai perėjimas prie nuotolinio darbo, nes realios patirties Savivaldybė tuomet dar neturėjo“, – Tarybos narės Dainos Zdanavičienės paklausta apie iššūkius pandemijos laikotarpiu, sakė J. Tirvienė.
Anot Administracijos direktorės, į pirmąjį Ekstremalių situacijų komisjos (ESK) posėdį dėl koronaviruso grėsmės komisija susirinko dar vasarį, kai apie karantiną Lietuvoje dar nebuvo kalbama. Per praėjusius metus iš viso įvyko 9 tokie posėdžiai, kuriuose daug dėmesio buvo skirta: izoliavimo patalpų, transportavimo, izoliuotų asmenų maitinimo, viešųjų erdvių dezinfekavimo, švietimo sektoriaus, viešųjų paslaugų teikimo bei kitiems su pandemija susijusiems klausimams spręsti. Pandemijos pradžioje Birštono savivaldybė iš valstybės gavo per 40 tūkstančių medicininių apsaugos priemonių bei 350 litrų dezinfekcinio skysčio paramą. Vėliau dėl infekcijos plitimo grėsmės teko padidinti ir Administracijos direktoriaus biudžetą, taip pat papildomai skirti lėšų maitinimui, dezinfekavimo paslaugoms bei apsaugos priemonių įsigijimui.
2020 m. Birštono savivaldybė teikė paraiškas ir gavo finansavimą iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano. Šios lėšos panaudotos: gatvių, kelių ir pastatų remontams bei rekonstrukcijoms, Birštono sporto komplekso statybai bei kitų darbų įgyvendinimui.
J. Tirvienė džiaugėsi, jog, nepaisant visų iššūkių, 2020 metais nenutrūko projektų įgyvendinimas. Birštono savivaldybėje 2020 m. iš viso įgyvendinama 18 projektų, kurių bendra vertė 1664 325, 0 eurų.
Pandemijos iššūkiai atsispindėjo ir kitų įstaigų metinėse ataskaitose. Anot Birštono viešosios bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės, COVID-19 pandemija 2020-aisiais metais padarė didelę įtaką bibliotekos darbui ir jos teikiamų paslaugų prieinamumui – iš viso biblioteka buvo uždaryta arba teikė paslaugas su apribojimais 104 darbo dienas (35 proc. visų darbo dienų). Net ir atnaujinus paslaugų teikimą, buvo taikomi įvairūs ribojimai.
Direktorės teigimu, pandemijos laikotarpiu išaugo administracinė našta, reikėjo skubiai priimti sprendimus, užtikrinančius darbuotojų ir lankytojų saugumą bei kartu organizuoti kokybišką paslaugų teikimą. Teko įrengti grąžintų knygų karantinavimui skirtas patalpas, sumažinti kompiuterizuotų vietų skaičių.
Siekiant neprarasti ryšio su skaitytojais, bibliotekos renginiai kėlėsi į virtualią erdvę. Dėl šios priežasties apie 18 proc. išaugo virtualių lankytojų skaičius. 2020 metais 125 gyventojams biblioteka padėjo pagerinti skaitmeninio raštingumo žinias ir įgūdžius, kurie, direktorės teigimu, itin reikalingi pandemijos laikotarpiu.
Karantino laikotarpiu ieškota ir įvairių galimybių, kaip sunkiomis sąlygomis padėti krašto bendruomenei. Per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą Birštono gyventojams bei įstaigoms išdalinta apie 223 vienetai bibliotekoje esančiais 3D spausdintuvais pagamintų apsauginių skydelių.
Ataskaitiniais metais bibliotekoje užregistruota 2038 vartotojai, daugiau nei 23 000 lankytojų, išduota apie 41000 vienetų įvairių fizinių dokumentų.
Jau metus laiko su nedidelėmis pertraukomis dėl karantino atšaukta didžioji dalis renginių, Birštono savivaldybėje taip pat buvo atšaukti suplanuoti tradiciniai respublikiniai ir tarptautiniai festivaliai bei kiti renginiai. Anot Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, dėl neįvykusių renginių į biudžetą grąžinta 45000 Eur nepanaudotų lėšų, dar 28000 Eur grąžinti į Kultūros tarybos fondą.
Bene labiausiai pandemijos padariniai palietė asmenis, kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba. BĮ Nemajūnų dienos centro direktoriaus Ginto Pačėsos teigimu, praėjusiais metais pagalbos į namus paslaugas gavo 45 asmenys. Palyginus su 2019 m., šis poreikis išaugo beveik 2 kartus. Per pandemiją išaugusių paslaugų į namus paklausą pastebėjo ir bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė, kurios teigimu, dėl karantino ženkliai išaugo neįgaliųjų ir senyvo amžiaus gyventojų, pasinaudojusių bibliotekoje teikiama knygnešystės paslauga, skaičius.

Uždegta žalia šviesa gyventojų iniciatyvoms
Taryba taip pat pritarė Birštono savivaldybės gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašui, kuris nustatytų Birštono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų gyventojų inicijuotų projektų įgyvendinimo, projektų idėjų pasiūlymų teikimo, vertinimo, atrankos, lėšų skyrimo tvarką. Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Edvardo Citvaro teigimu, tai būdas didinti gyventojų įtraukimo į Savivaldybės biudžeto formavimą galimybes, kartu su gyventojais spręsti viešų lėšų panaudojimą, kai šie patys siūlo idėjas ir balsuodami patys renka labiausiai patikusias iniciatyvas. Jau ketverius metus panaši praktika taikoma ir Alytaus savivaldybėje, kurioje dalyvaujamojo biudžeto pagalba buvo sukurta miesto sodo koncertinė erdvė, įrengti „Alytus-Myliu“ miesto vartai, įrengtos erdvės vaikams ir įgyvendintos kitos visuomeninės idėjos.

Pritarta verslo rėmimui
Tarybos posėdžio metu vienbalsiai pritarta naujiems Birštono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatams. Nuostatai parengti pagal VšĮ „Versli Lietuva“ rekomendacijas, remiantis kitų savivaldybių pavyzdžiu bei gyventojų apklausos dėl smulkaus ir vidutinio verslo poreikių duomenimis. Anot E. Citvaro, vykdytos apklausos rezultatai parodė, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektams trūksta informacijos apie galimybę pasinaudoti skiriama parama, yra sudėtingos paraiškos formos bei keliami pertekliniai reikalavimai. Kaip naudingiausias ir efektyviausias paramos priemones respondentai įvardino: įmonės steigimo išlaidų, įmonės darbuotojų mokamų išlaidų bei rinkodaros priemonių kompensacijas. Nuostatai nusako Birštono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo administravimo procedūras, Birštono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio vertinimo tvarką. Naujuose nuostatuose išskirti tokie prioritetai, kaip naujų darbo vietų steigimas, netradiciniai verslai ir kt., taip pat sudaryta galimybė teikti finansinę paramą verslo subjektams, patyrusiems finansinių sunkumų dėl ekonominės veiklos ribojimų pandemijos laikotarpiu.

Pagalba sunkiai besiverčiantiems asmenims
Atsižvelgiant į didėjančią infliaciją bei siekiant padėti gyventojams, patekusiems į sunkią materialinę situaciją, Taryba patvirtino vienkarti-nių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis būtų teisinis pagrindas skirti pašalpą asmenims, atsidūrusiems sunkioje finansinėje padėtyje. Asmenys, patekę į sunkią materialinę padėtį, turės galimybę gauti didesnę materialinę pagalbą, padėsiančią kritinėje situacijoje, sveikatos priežiūros, gaisro, socialinių poreikių tenkinimo bei kitais atvejais. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos bus mokamos iš Savivaldybės biudžeto socialinei paramai skirtų lėšų.

Birštonas traukiasi iš „Euroregionas Nemunas“
Nemažai diskusijų sukėlė viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro likvidavimo klausimas.
„Euroregionas Nemunas“ – tai Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Karaliaučiaus srities/RF pasienio regionų sąjungos „Euroregionas NEMUNAS“ veikloje dalyvaujančių Lietuvos savivaldybių viešoji įstaiga, veikianti bendradarbiavimo vystymo tarp pasienio regionų ekonomikos, švietimo, kultūros, sporto, turizmo, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorinio planavimo, susisiekimo bei kitose srityse. Birštono savivaldybė yra viena iš viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro dalininkių.
Posėdžio metu prieš biuro likvidavimą aktyviai pasisakė Tarybos narys Juozas Aleksandravičius, kurio nuomone, išstojimas iš organizacijos gali pakenkti kurorto įvaizdžiui, o Birštono savivaldybės mokamas mokestis yra santykinai mažas, palyginti su, Tarybos nario nuomone, gaunama nauda.
Tačiau J. Tirvienės nuomone, savo laiku, kai Savivaldybė tik pradėjo žengti pirmuosius žingsnius finansavimo paieškų ir paraiškų rengimo kelyje ir neturėjo stiprių gebėjimų, „Euroregionas Nemunas“ suteikė galimybę ieškoti kontaktų Lenkijoje ir Baltarusijoje, bet, bėgant metams, ženkliai sustiprėjo ir Savivaldybės darbuotojų kvalifikacija, todėl šiuo metu Savivaldybė yra pajėgi visa tai atlikti pati, o iškilus poreikiui, visuomet yra galimybė paslaugą nusipirkti.
Įstaigos dalininkai yra 10 savivaldybių, 7 savivaldybės jau yra priėmusios sprendimus dėl „Euroregionas Nemunas“ likvidavimo. Už įstaigos likvidavimą balsavo 8 Tarybos nariai, 1 buvo prieš, 5 susilaikė.

Pritarta Savivaldybės ir merės ataskaitai
Posėdžio pabaigoje buvo pristatyta Birštono savivaldybės ir merės Nijolės Dirginčienės 2020-ųjų metų ataskaita. Kalbėdama apie praėjusių metų darbus N.Dirginčienė akcentavo tai, kad Birštonas – tai patogus gyventi, dirbti ir ilsėtis kurortas, siekiantis tapti darnaus, inovatyvaus ir žaliojo miesto, kuriančio bendruomenės gerovę, pavyzdžiu, todėl 2020 m. nuosekliai siekta, kad birštoniečių gyvenimo kokybė gerėtų, būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos, nuolatos įgyvendinami įvairūs projektai, rengiami strateginiai veiklos planai, tvarkoma ir atnaujinama Savivaldybės infrastruktūra.
Po ataskaitos pristatymo Tarybos nariai turėjo galimybę užduoti Birštono savivaldybės merei klausimų.
Tarybos nario Helmano Lik pastebėjimu, Savivaldybės ir merės N. Dirginčienės ataskaitoje akcentuojama, jog kurorte siekiama pailsėti nuo didžiųjų miestų triukšmo, kvėpuoti tyru oru bei mėgautis gamtos teikiamais turtais, tačiau mieste niekaip nesibaigia statybos, kasinėjimo ir kiti miesto plėtros darbai, aukojant žaliuosius plotus. H. Lik paklausta, kada būtų galima tikėtis darbų pabaigos pagrindinėje miesto dalyje, merė tuščių pažadų nedalijo, nes, anot jos, ne taip ir seniai Birštono savivaldybė turėjo nemažai skaudulių ir senų pastatų, o dabar miestas tvarkosi, tačiau jau dabar planuojami ir tolimesni dideli projektai, kurių greitai padaryti tikrai nepavyks.
„Ateityje matau Birštoną be senų apleistų pastatų ir džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti, jog jų labai sumažėtų, kad vietoj jų atsirado gražūs verslo objektai, naujos darbo vietos, kad mūsų birštoniečių jau nebeužtenka ir turime pasikviesti specialistų iš kitų savivaldybių. Matau žalią, sutvarkytą Vytauto kalną ir parką, ne duobėtas gatves, uždarytą eismą senamiestyje, kiek įmanoma išplėstas automobilių aikšteles, išpuoselėtą, žaliuojantį ir gražų miestą, – Birutės Vokietaitienės paklausta, kokį Birštoną mato ateityje, apie tolimesnes perspektyvas sakė N. Dirginčienė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *