Kaip išvengti infarkto?

Kasmet įvairiose pasaulio šalyse nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta per 16 mln. žmonių, – iš jų 4 mln. širdis sustoja staiga. Kaip išvengti ligos, atpažinti grėsmės signalus, pasakoja VšĮ Prienų ligoninės gydytoja kardiologė Rasa Ivanauskienė.

VšĮ Prienų ligoninės gydytoja kardiologė Rasa Ivanauskienė.

– Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai?
– Rizikos veiksnių įtaka koronarinės širdies ligos atsiradimui įrodyta jau seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje, širdies infarkto ar grėsmingų ritmo sutrikimų, bet gerokai anksčiau – nuo įvairių žalojančių veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui.
Vienas iš veiksnių, kuriuos mes galime koreguoti, – padidėjęs kraujo spaudimas. Deja, kas ketvirtas, penktas suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Panaši situacija su kitais rizikos veiksniais – padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, cukriniu diabetu, – neretai žmonės to net nežino, todėl nesikreipia į gydytoją dėl gydymo, nekreipdami dėmesio gyvena toliau, kol ima negaluoti širdis.
Infarktą taip pat provokuoja viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, didelis darbo krūvis, pergyvenimai, stiprios emocijos, užsitęsusi įtampa.
– Teko girdėti ne vieną atvejį, kai šią žiemą infarktą išprovokavo sniego kasimas. Koks turėtų būti saugus fizinis krūvis?
– Jūs teisingai paklausėte: taip, fizinė veikla, kokia ji bebūtų, turi būti, visų pirma, saugi. Vadinasi, ar mankšta, ar pasivaikščiojimas, ar treniruotė (bėgimas, spartus ėjimas, važiavimas dviračiu ir t.t.) svarbiausia tai turėtų vykti reguliariai mažu ar vidutiniu (atsižvelgiant į individualias fizines galias) intensyvumu.
Kuo labiau treniruota širdis, tuo ji geriau toleruoja fizinį krūvį. Rekomenduojama sveikiems suaugusiems žmonėms būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių per savaitę. Svarbu rasti laiko mėgstamai sporto rūšiai, fizinei veiklai, kuri teiktų jums malonumą. Geriausias būdas stiprinti širdį – mankštintis taip, kad pulsas taptų dažnesnis nei ramybėje ir toks išliktų kurį laiką. Širdies raumuo stiprėja, kai vieno tipo judesiai kartojami daug kartų. Pavyzdžiui, lėtas, greitas ar šiaurietiškas ėjimas, bėgimas, šokiai, tempimo pratimai didina deguonies kiekį kraujyje, teigiamai veikia širdį, treniruoja didžiuosius raumenis, gerina sąnarių lankstumą.
Verta visiems įsidėmėti: širdis nemėgsta nepamatuotai didžiulių fizinių krūvių!
O sniego kasimas – tai ir parodė. Daugelis nėra pratę prie dažno, ilgo sunkaus sniego kasimo. Juk ir sniego Lietuvoje tiek daug būta senokai…
– Kokie ženklai įspėja, kad su širdimi kažkas negerai? Į ką derėtų atkreipti dėmesį?
– Sukluskite pastebėję, kad sunkiau toleruojate krūvį. Gal lipdami laiptais ar į kalniuką jaučiate spaudimą, veržimą, gniaužimą už krūtinkaulio ar krūtinės duobutėje? Gal skausmas plinta į kairę ranką (ar petį), tarp menčių, į nugarą, apatinį žandikaulį. Tada sustokite, pabūkite ramiai.
Spaudžiančio, gniaužiančio, smaugiančio, deginančio pobūdžio skausmui, besitęsiančiam ilgiau nei 20 minučių, galima įtarti besivystantį miokardo infarktą – tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į gydytoją ir atlikti elektrokardiogramą.
Taip pat susirūpinkite, jei fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, sparčiai einant, bėgant ar lipant, atsiranda dusulys, trinka širdies ritmas – širdis tarsi „šokinėja – permuša“, plaka per smarkiai. Tada gali būti pakilęs kraujospūdis.
Minėti požymiai įspėja apie ligos ženklus.
– Kaip stiprinti širdį? Kokie produktai, vitaminai jai būtini?
– Sveika mityba mažina rizikos veiksnių atsiradimą. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės), druskos vartojimas; nepakankamas skaidulų, vitaminų, mikroelementų kiekis.
Rinkitės liesą mėsą (triušieną, žvėrieną, vištieną, kalakutieną be odelių), šaltųjų jūrų žuvis (lašišą, skumbrę, silkę, nes jose esančios omega-3 riebalų rūgštys svarbios normaliai širdies veiklai), kiaušinių baltymą, liesą pieną, kefyrą, pasukas. Ypač svarbu kasdien valgyti daržovių, vaisių.
Vartokite produktų, turinčių kalio, magnio, cinko, vario, vitamino C, E, B6, B12, folio rūgšties. Ypač naudingi širdžiai daug mikroelementų turintys graikiniai riešutai.
Širdį stiprina medus, česnakas, kalio turintys abrikosai, persikai, razinos, slyvos.
– Kaip derėtų vartoti širdžiai svarbius elementus kalį ir magnį, kad juos organizmas kuo geriau pasisavintų?
– Normaliai širdies veiklai kalis ir magnis būtinas. Kalis reikalingas širdžiai, raumenims, nervų sistemai; dalyvauja ląstelių cheminėse reakcijose, normalizuoja kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą.
Kaliu turtingi vaisiai (bananai, abrikosai, figos, razinos, datulės, juodieji serbentai), daržovės (avokadai, bulvės, pomidorai, kopūstai, česnakai), grikiai, avižos, kviečių kruopos, ankštiniai augalai, žuvis, paukštiena, pieno produktai.
Magnis būtinas daugelio fermentų veiklai, jis apsaugo audinius nuo kalcifikacijos, kraujagyslių sieneles – nuo pažeidimų staiga pakilus kraujospūdžiui. Magnis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Magnio trūkumas sukelia raumenų skausmus, dažną širdies plakimą, arterinę hipertenziją. Šio mikroelemento gausu pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūrų gerybėse, vaisiuose (obuoliai, abrikosai, bananai, greipfrutai, citrinos, figos, persikai), žaliose lapinėse daržovėse, ruduosiuose ryžiuose, riešutuose, sojos pupelėse, kviečiuose.
Konkretaus atsakymo, kokiu pavidalu (tabletės, skystis ar milteliai) geriau gerti kalio, magnio preparatus, nėra. Derėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins mikroelementų kiekį jūsų kraujyje ir patars, kaip dažnai ir kokia dozė tinkama individualiu atveju.
Pavyzdžiui, sergant virškinamojo trakto ligomis nerekomenduojama gerti kalio modifikuoto atpalaidavimo preparatus (tabletes). 
Organizmui ypač pritrūksta magnio ir kalio vasarą gausiau prakaituojant, po aktyvios mankštos ar ilgalaikio streso. Dėl papildomo šių mikroelementų vartojimo derėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ar kardiologu.
– Kodėl turintiems širdies problemų kardiologai rekomenduoja gerti žuvų taukus?
– Žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys labai svarbios normaliai širdies veiklai. Jie slopina lipidų sintezę kepenyse, padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.
– Ką daryti, jei staiga susmuko artimas žmogus ar nepažįstamasis gatvėje?
– Visų pirma, reikia įvertinti, ar žmogus reaguoja, paklausti, kas nutiko. Jei atsakymo nėra, patik-rinkite, ar kvėpuoja, ir kvieskite greitąją pagalbą skambindami 033 arba 112. Kol atvyks medicinos pagalba, atlikite krūtinės paspaudimus: sunėrus rankas ir delnu spaudžiant krūtinę ties krūtinkaulio apačia maždaug 100 k./min. dažniu. Jei šalia yra žmonių, atlikus paspaudimus kelias minutes, paprašykite jus pakeisti. Be to, noriu priminti, jog viešose vietose – stotyse, oro uostuose, didžiuosiuose prekybos centruose, viešbučiuose gali būti defibriliatorius, kurį tinkamai panaudojus, net ir neturint medicininio išsilavinimo, galima išgelbėti žmogaus gyvybę (apie defibriliatoriaus vietą informuoja greitosios medicinos pagalbos dispečeris iškvietimo metu).
– Tad koks mūsų pokalbio reziume…
– Taigi svarbu žinoti savo pulsą, gliukozės kiekį kraujyje, tinkamai maitintis, daugiau judėti bei vengti streso.
– Dėkoju už naudingus patarimus. Būkime sveiki.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *