Kas žinotina apie potvynius?

Kasmet pasaulyje dėl potvynių žūsta beveik 7000 žmonių. Didžiausi pavojingiausi potvyniai Lietuvoje kyla dėl tirpstančio sniego. Potvyniai gali kilti ir dėl liūčių. Apie tai, ką reikia žinoti apie potvynius, kalbamės su Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstove spaudai Džiuginta Vaitkevičiene.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Vidutiniškai kas dešimtmetį Lietuvoje kyla dideli potvyniai. Juos sukelia intensyvus sniego tirpsmas, gausios liūtys, ledų sangrūdos, užtvankų griūtys.
Didžiausias potvynis įvyko 1958 metais, kai Nemuno deltoje buvo užlieta 570 km² šalies teritorijos. Iki Kauno hidroelektrinės pastatymo (1959 m.) per Nemuno potvynius itin dažnai buvo užliejamas Kaunas, – didžiausias kilo 1946 metais, kai buvo nuplauta 10 vienaukščių namų, apgadinti senamiesčio pastatai. Nuo potvynio nukentėjo Prienai, Birštonas, Seredžius, Jurbarkas ir kiti šalia Nemuno esantys miesteliai bei gyvenvietės.
Kuo pavojingi potvyniai? 
Pasak Dž. Vaitkevičienės, potvyniai gali užlieti apie 5 proc. šalies teritorijos: sugriauti pastatus ir tiltus, nutraukti elektros tiekimo linijas, plukdyti automobilius, ridenti akmenis, išversti medžius, išplauti kanalus, suformuoti grunto nuošliaužas.
Jeigu esate paupio gyventojas, potvynis – labai tikėtinas, kai upė teka lyguma, o jūs gyvenate ne ant kalvos… Šiųmetė žiema buvo labai snieginga, šalta, daug upių buvo užšalusios, o pavasaris atėjo staiga, todėl būtina gresiančiam potvyniui pasiruošti.
Geriausia apsaugos priemonė – žmonių evakuacija iš pavojingos vietovės. Į saugesnes vietas ypač patartina išvykti nėščioms moterims, vaikams, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms.
Tačiau kaip pasirengti galimam potvyniui, nusprendus likti namuose?
Reikėtų įsigyti plaustą ar valtį, neperšlampamus žvejų batus, striukę. Dokumentus, asmenines vertybes, sudėjus į neperšlampamus maišelius, laikyti matomoje vietoje. Bent 10-čiai dienų pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais, medikamentais, geriamuoju vandeniu, degtukais, žvakėmis, žibalinėmis lempomis, malkomis. Būtina turėti gerai veikiantį mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginių maitinimo elementų.
„Nepalikite gyvulių, augintinių, uždarytų narvuose, garduose. Iš rūsio išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus, o lengvesnius – kraukite į viršutinius aukštus, pastoges.
Užsandarinkite šulinius, įkalkite apsauginius stulpus sodybos apsaugai nuo ledo lyčių. Pažymėkite vėliavėlėmis, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Ką būtina padaryti, nusprendus išvykti iš namų? 
Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų; užrakinkite duris, užkalkite langus.
Nepamirškite užsiregistruoti seniūnijoje, kad žinotų, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje.
Kaip elgtis žmonėms, pastebėjus, kad apie namą jau kyla vanduo?
Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
Jei apie namus kyla vanduo, derėtų lipti į viršutinius aukštus ar įsitaisyti pastogėje.
Mokėkite pagalbos ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba, mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.
„Brisdami užlieta vietove kelią tikrinkite kartimi. Einantiems per užtvindytą vietovę keliems žmonėms, patartina susirišti virve – taip saugiau.
Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiančius ar virš vandens kyšančius daiktus, tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos,“ – pataria atstovė spaudai.
Jei kelią pastojo potvynio vanduo, sustokite, apsisukite ir ieškokite kito kelio!
Ką daryti pasibaigus potvyniui?
„Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir įrenginių remonto darbus. Praneškite tarnyboms apie elektros tinklų, vandentiekio, dujų sistemų gedimus ir laukite pagalbos, – pastebi pašnekovė. – Išvalę šulinius (ištraukę šiukšles, pagalius, išsėmę nešvarų vandenį) juos dezinfekuokite aktyviojo chloro tirpalu – 1 m3 vandens – 400 – 600 g chlorkalkių miltelių. Po paros atsiradusį vandenį išsemkite“.
Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Daugiau informacijos apie pasirengimą galimam potvyniui rasite https://www.lt72.lt/.
Dėkoju už pokalbį.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *