Reabilitacinis gydymas po insulto

Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kai, išsiliejus kraujui ar užsikimšus kraujagyslėms, sutrinka galvos smegenų funkcijos. Tada gali įvykti rankos, kojos ar vienos kūno pusės paralyžius, sutrikti kalba, ryjimas. Apie reabilitacinio gydymo ypatumus persirgus insultu kalbamės su AB Birštono sanatorijos „Versmė“ direktoriaus pavaduotoju medicinai Antanu Daniu.

AB Birštono sanatorijos „Versmė“ direktoriaus pavaduotojas medicinai Antanas Danys.

– Kuo klastingas yra insultas?
– Dažniausiai ši liga žmogų užklumpa staiga. Tačiau kartais susirgusieji insultu galvos svaigimą, ūžimą, pusiausvyros, orientacijos, atminties, ūmius dėmesio koncentracijos sutrikimus, t. y. trumpalaikius, praeinančius smegenų išemijos (kraujotakos pritekėjimo/nutekėjimo į smegenis) priepuolius, yra išgyvenę anksčiau.
Pažeistų socialinių, fizinių funkcijų atstatymui prireikia daug kantrybės, asmeninių pastangų. Gydymas ilgas, neretai trunkantis 4, 6 ar net 12 mėnesių.
Gijimo procese svarbus medikų, šeimos narių, draugų moralinis palaikymas ir žinios siuntimas „Tu gali“. Tačiau sergančiojo ištvermė, motyvacija, sveikas užsispyrimas bei optimizmas labiausiai lemia, kaip greitai gerės jo sveikatos būklė, vežimėlį pakeitus vaikštyne, o ją – lazda.., ir pagaliau – savarankiškumas be pagalbinių priemonių.
– Po ligos svarbiausia atstatyti prarastus judesius…
– Ištikus insultui specifinių medikamentų, atstatančių pakenktos rankos, kojos ar kitos kūno dalies funkciją, nėra. Todėl labai svarbu reabilitacinio gydymo metu pacientui būti itin kantriam: nuolat dirbti sanatorijoje su kvalifikuotais ir patyrusiais ergoterapeutais ir/ar kineziterapeutais, atidžiai vykdant jų nurodymus, kaip treniruoti judesius pažeistose galūnėse.
Reabilitaciją svarbu pradėti kuo anksčiau, jau ligoninės skyriuje, kurią vėliau didesne apimtimi būtina tęsti atvykus į sanatoriją stacionarinei reabilitacijai.
Dažniausiai, jei pacientas stengiasi, kruopščiai vykdo visus specialistų nurodymus, pažeista funkcija atsistato po 2 – 3 – 6 mėnesių. Būtina pažymėti, kad šiuo laikotarpiu reabilitacija – veiksmingiausia, o paciento pastangos pasveikus grįžti į normalų gyvenimą – efektyviausios.
– Kokios reabilitacinio gydymo procedūros skiriamos jūsų sanatorijoje?
– Gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojai konsultuoja, testuoja paciento sutrikusias apsitarnavimo ir savarankiškumo funkcijas, stebi bendrą sveikatos būklę, savijautą. Ligoniui skiriame natūralaus gydomojo purvo, mineralinių vonių, kvalifikuoto masažo, kineziterapijos ir ergoterapijos procedūras, kurios pamažu didina sutrikusios galūnės judesių amplitudę, stiprina raumenų jėgą, gerina audinių kraujotaką. Stengiamės tai atlikti su meile, rūpesčiu, užuojauta ir pagarba pacientui bei nuoširdžiu noru jam padėti.
Sutrikus kalbai, taisyklingai kalbėti padeda logoterapeutas.
– Po kapitalinio remonto atjaunėjusios erdvios salės, kabinetai džiugina ir darbuotojus, ir pacientus…
– Taip. Birštono sanatorija „Versmė“ gali suteikti apie 60 reabilitacinio gydymo procedūrų, atsižvelgiant į individualų ligos pobūdį ir laipsnį. Naujose erdviose kineziterapijos, ergo terapijos, fizioterapijos salėse pacientai išmoksta fizinių pratimų, – tai padeda greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Beje, sanatorijoje išmoktus fizinius pratimus būtina tęsti ir namuose, grįžus po reabilitacinio gydymo.
– Kokia skiriama dieta?
– Persirgus insultu svarbu laikytis mitybos principų, kurie padėtų išvengti nutukimo, padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cukraus kiekio (cukrinio diabeto), polinkio kraujui tirštėti ir krešėti.
Derėtų daugiau valgyti sveikatai naudingų produktų, kurie mažintų cholesterolio kiekį kraujuje, stabdytų aterosklerozės progresavimą, saugotų kraujagysles nuo užsikimšimo ir pakartotino insulto. Sanatorijos „Versmė“ meniu gausu žalių, troškintų daržovių, sveikų dietinių patiekalų, vaisių, grūdų košių, neriebių varškės produktų, žuvies, liesos vištienos.
Patariama vengti druskos, aštrių prieskonių, riebių ir keptų gaminių.
Persirgusiam insultu, ypač vyresniame amžiuje, svarbu gerti pakankamai vandens, nes trūkstant skysčių didėja kraujo klampumas ir kraujagyslinių krešulių susiformavimo rizika. Jeigu nėra problemų su širdies kraujagyslių sistema (širdies nepakankamumo požymių) derėtų per parą išgerti 1,5 – 2 l skysčių, – švaraus gryno vandens, paskaninto citrinos griežinėliu ar sultimis.
– Persirgusiam insultu svarbi ir psichologo pagalba?
– Taip. Neretai po insulto ligonį vargina nerimas, slogi nuotaika, liūdesys, tada pacientui skiriamos psichologo konsultacijos. Patartina su specialistu išsikalbėti, pasitarti, kaip galima pagerinti emocinę dvasinę savijautą.
Ne mažiau svarbi artimųjų, draugų emocinė, psichologinė pagalba, nuoširdus bendravimas nors telefonu (kai karantino metu negalima susitikti), kad sergantysis gydymo metu nesijaustų vienišas ir tikėtų įveiksiantis ligą.
– Ir reziumuojant mūsų pokalbį – jūsų patarimas…
– Persirgus insultu svarbu nuolat gerinti judesių koordinaciją, stiprinti raumenis ir pagal galimybę judėti, vaikščioti gryname ore. Derėtų vengti ilgo gulėjimo ar sėdėjimo vienoje padėtyje, kas gali sukelti sąnarių bei viso kūno skausmus, raumenų nusilpimą.
Kiekvieną dieną pažeistas galūnes mankštinkite kelis kartus bent po 30 min.
– Dėkui už išsamų pokalbį. Būkime sveiki.

Insulto riziką sumažinsite:
Stebėkite kraujospūdį, kad būtų ne didesnis nei 140/90.
Vaistus vartokite labai apdairiai. Kontraceptinės piliulės didina insulto riziką.
Mankštinkitės bent 30 minučių 3 kartus per savaitę.
Reguliariai išeikite pasivaikščioti gryname ore.
Nerūkykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.
Venkite viršsvorio, mažiau vartokite druskos.
Valgykite neriebius, šviežius, neperdirbtus maisto produktus.
Atsisakykite cukraus, produktų su hidrintais riebalais, vartokite mažiau miltinių produktų, riebios kiaulienos mėsos.
Veronika Pečkienė