„…padėjo pasitikėjimas ir šeima“

Praėjusiais metais iškilusi koronaviruso grėsmė ir karantino padiktuotos sąlygos iš dalies, o kai kuriais atvejais ir didžia dalimi pakoregavo mūsų planus bei gyvenimo kasdienybę. Vieniems tai tapo naujomis patirtimis, kitiems – ir labai nelengvais išbandymais, kartu padėjusiais naujai atrasti ir save, ir pažinti šalia esančius. Tarp šių žmonių, manau, ir VšĮ Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro administratorė Dovilė Kimbirauskienė.
Pačiu sunkiausiu metu, kai sirgo vyriausioji gydytoja, o palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje daliai darbuotojų ir visiems pacientams buvo diagnozuotas koronavirusas, jai teko prisiimti visą atsakomybę už pacientų ir darbuotojų sveikatą. Dovilė pati kartu su kolektyvu, neskirstydama darbų į tavo ar mano, atliko visus, net ir pačius sunkiausius darbus.
Kadangi nustačius koronaviruso židinį karantinavosi medikai, slaugytojai, Dovilė prisiėmė ne tik administracinio darbo krūvį, bet ir tapo „gydytoja“, slaugytoja, naktine budėtoja. Ir visus šiuos darbus, kolegų teigimu, ji atliko su kantrumu ir meile.
Pasak Dovilę Kimbirauskienę Vasario 16-osios „Dėkingumo“ apdovanojimų „Metų poelgio“ nominacijai pristačiusių bendradarbių, laikinoji jų vadovė tiesiog gyveno centro ir skyriaus ritmu, pamiršdama darbo valandas, daugelį sprendimų prisiimdama ir savo rizika.

Su skyriaus pacientais.

Kai neseniai Dovilės paklausiau, kas tuo atsakingu laikotarpiu padėjo pačiai išlikti stipriai ir būti atrama kitiems, ji nedvejodama atsakė, kad kolektyvo žmonių, kurių tuo metu buvo likę nedaug, parodytas pasitikėjimas ir šeimos palaikymas. Būtent šeimos, susitaikiusios su žmonos, mamos, dukters ir marčios pasinėrimu į darbinius rūpesčius bei problemas.
Gimtajame Jiezne įsikūrę Dovilė ir Mantas Kimbirauskai augina tris dukras, glaudus ryšys juos sieja ir su Dovilės tėvais bei Manto mama. Senelių namuose Ieva, Goda ir Gustė jaučiasi taip pat puikiai, kaip ir namie.
Ir dar, Jiezno parapijos klebono Rolando Bičkausko teigimu, Dovilės ir Manto Kimbirauskų šeima visuomet buvo ir yra matoma Jiezno parapijos ir bendruomenės kultūriniuose renginiuose:

Visa Kimbirauskų šeima dalyvauja žygiuose, skirtuose Lietuvos ir Prienų krašto žymioms datoms paminėti.

– Jiezno bažnyčioje Dovilė su Mantu dažniau lankytis pradėjo, kuomet vyko jų dukrelės Ievos pasiruošimas Pirmajai komunijai. Jie įsijungė į suaugusiųjų katechetinį „Alfa kursai“ būrelį, tapo uolūs katalikai – kiekvieną sekmadienį dalyvaujantys Mišiose. Maža to, troško prisiimti ir daugiau įsipareigojimų parapijoje.
Mantas bažnyčios prieangyje įrengė vaikams užimtumo kampelį, kur atsirado staliukas su spalvinimo knygutėmis ir pieštukais bei visa dėže žaislų…
Dovilė dalyvavo Kaune „Gerojo ganytojo katechezė“ seminaruose. Tai – Marijos Montesori pedagogika paremta katechezė, skirta įvairaus amžiaus vaikų ugdymui, pradedant nuo labai ankstyvo (3 metų) amžiaus. Tapusi sertifikuota vaikų katechete, parapijos bendruomenės namuose, vyrui Mantui padedant, įrengė katechetinę klasę ir kartą savaitėje visuomeniniais pagrindais organizuodavo vaikams mokymus.
Kimbirauskų šeima mielai atsiliepia bei dalyvauja parapijos, ypač Caritas inicijuojamose iniciatyvose, – taip džiaugdamasis Dovilės ir Manto veiklomis apie juos kalba klebonas.
Beje, daugelis dalyvaujančiųjų Jiezno parapijoje vykstančiuose atlaiduose iškilmingoje procesijoje atkreipia dėmesį į vieną iš vėliavų nešančią šeimą. Jie visi kartu – Dovilė, Mantas ir trys jų atžalos Ieva, Goda ir Gustė. Tikrai juos pastebi ir pasidžiaugia, nes tiesiog negali nesižavėti atvirais, nuoširdžiais ir pozityviai nusiteikusiais žmonėmis, kiekvieną darbą darančiais su didele meile. Kitaip jie tikriausiai ir nemoka…
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *