Miškininkų kasdienybė žiemą

Žiemos sezonas miškininkams – darbymečio metas, tačiau šiemet darbų dar daugiau – vasario mėnesį Lietuvoje iškritęs gausus sniegas ne tik apsunkino miškininkų kasdienius darbus, bet ir padarė didelę žalą gamtai bei sukėlė nepatogumų gyventojams.
Slegiami seniai Lietuvoje beregėto gausaus šlapio sniego lūžo ar visai išvirto nemažai medžių. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Prienų regioninio padalinio vyriausiojo miškininko Tado Zubavičiaus teigimu, vizualiai įvertinus, vien Prienų padalinio teritorijoje sniegas suniokojo apie 1800 kietmetrių medienos, o daugiausia nukentėjo pušynuose antrame arde augančios eglės.
Pasitraukus ciklonui, miškininkai iškart pradėjo tvarkymo darbus – nedelsiant buvo pašalintos užvartos nuo pagrindinių miško kelių, vasario mėnesio antroje pusėje daug darbo sąnaudų reikalavo ir sniego valymas nuo kelių. Visgi T. Zubavičiaus teigimu, galutinai miško tvarkymo darbai bus užbaigti pavasarį. Anot jo, šiuos medžius būtina sutvarkyti per pavasarį, nes šiltuoju metų laiku atsiranda palankios sąlygos daugintis žievėgraužiams kenkėjams, kurie vėliau gali pakenkti ir sveikiems medžiams.
Vyriausiasis miškininkas pastebi, jog iškritęs sniegas sukėlė problemų ir miško žvėreliams – dėl storos sniego dangos jiems sunkiai pasiekiamas maistas, apsunkintas judėjimas, todėl visus, turinčius galimybę, T. Zubavičius kviečia pasirūpinti miško gyventojais, atvežant jiems šieno, išvalų, grūdų ar kitų natūralių pašarų.
Artėjant pavasariui, miškininkai rūpinasi ir miško genetinių įvairovių išsaugojimu – Prienų regioniniame padalinyje planuojama sėklų ruoša gerai derančiuose medynuose.
Anot VMU Prienų regioninio padalinio Alytaus medelyno viršininko Dariaus Truncės, Lietuvoje miško medžių selekcija pradėta dar 1960 m., o 1994 m., Lietuvai prisijungus prie Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo (EUFORGEN) programos bei 1998 m. inicijavus ilgalaikę valstybinę mokslo programą „GENOFONDAS“, šalyje suaktyvėjo miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos darbai.
Iš būdingų kiekvienam rajonui pagrindinių miško medžių medynų atrinkti genetiniai draustiniai, kurie nuo 2002 m. saugomi valstybės. Šiuo metu Lietuvoje, proporcingai pagal rūšių užimamus miško plotus, atrinkta 160 (3885 ha) miško medžių genetinių draustinių bei 188 (1512 ha) sėkliniai medynai. Prienų regioninio padalinio teritorijoje tokių draustinių yra trylika – 666,4 ha, o sėklinių medynų vienuolika – 230 ha.
„Atrenkami našiausi sėkliniai medynai ir geriausiomis savybėmis (augimo sparta, kamieno tiesumu, nusivalymu nuo šakų ir kt.) pasižymintys medžiai. Iš rinktinių medžių vegetatyvinių palikuonių veisiamos sėklinės plantacijos sėklų ruošai. Iš jų palikuonių tolimesniems tyrimams veisiami bandomieji želdiniai“, – sako D. Truncė.
Anot jo, kasmet stebimas medynų derėjimas ir planuojama sėklų ruoša gerai derančiuose medynuose. Spygliuočių sėkliniuose ir genetiniuose medynuose, kai gausiai dera dauguma medyno medžių, vykdomi specialieji kirtimai. Alytaus medelyno viršininko teigimu, tokie kirtimai vykdomi žiemos metu, kad dirbanti technika nepažeistų medžių šaknų ir dirvožemio struktūros, be to, tai yra geriausias laikas kankorėžių ruošai.
„Specialiųjų kirtimų tikslas – sėkliniuose medynuose ir genetiniuose draustiniuose paruošti šių medynų sėklų atsargas. Iš paruoštų sėklų išaugintais sodmenimis atkuriame dėl kenkėjų ar stichinių nelaimių atsiradusias retmes bei specialiaisiais kirtimais iškirstus medynų plotus. Specialiaisiais kirtimais taip pat formuojame įvairaus amžiaus medynus, kurie yra atsparesni neigiamiems aplinkos veiksniams, sudaromos palankesnės sąlygos genetinei įvairovei išlaikyti“, – apie specialių kirtimų svarbą pasakoja D. Truncė.
Nuo tokiu būdu iškirstų medžių surenkami kankorėžiai, iš kurių vėliau Dubravos regioninio padalinio aižyklose išgaunamos sėklos. Sėklos saugomos specialiose saugyklose neigiamoje temperatūroje ir išlieka gyvybingos 10 ar netgi daugiau metų. Iš paruoštų sėklų suformuojami sėklų pavyzdžiai ir perduodami ilgalaikiam (iki 25 m.) saugojimui Genų banke. Kankorėžių ruošą Prienų regioniniame padalinyje vykdo nuolatiniai Alytaus medelyno darbininkai, kurie vasaros metu prižiūri ir auginamus miško sodmenis.
Praėjusiais metais gerai derėjo dauguma pušies medynų, todėl šiemet Prienų regioninio padalinio teritorijoje numatyta vykdyti 5 specialiuosius kirtimus: Prienų, Meškapievio, Dzirmiškių bei Sudvajų girininkijose, o miško medžių genų bankui planuojama pateikti apie 1,2 kg sėklų ilgalaikiam saugojimui.
Prienų girininkijoje pušies sėkliniame medyne planuojama vykdyti specialųjį atrankinį kirtimą, kurio metu nuo nukirstų medžių bus surinkti kankorėžiai bei sudarytos palankesnės sąlygos pušies pomiškiui atsirasti. Anot D. Truncės, apie 400 g sėklų planuojama pateikti miško medžių Genų bankui ilgalaikiam saugojimui. Iš sėklų išauginti sodmenys bus naudojami pildymui neatsiželdžiusiose kirtimo vietose, taip pat bus sukauptas sėklų rezervas sėklinio medyno atkūrimui.
Meškapievio girininkijoje bus vykdomas specialusis sklypinis kirtimas pušies genetiniame draustinyje. „Dėl kenkėjų pažeidimo susidariusioje retmėje suformuosime sklypą. Nuo nukirstų medžių surinksime kankorėžius. Turėsime sėklų rezervą sėklinio medyno atkūrimui. Jau turime išaugintus sodmenis iš šiame medyne ankstesniais metais paruoštų sėklų ir šių metų pavasarį atsodinsime iškirstą plotą“, – sako Prienų regioninio padalinio Alytaus medelyno viršininkas.
Dar 3 specialieji kirtimai numatomi Alytaus rajono teritorijoje esančiose Prienų padalinio girininkijose. Du specialiuosius kirtimus pušies genetiniuose draustiniuose sėklų ruošai planuojama vykdyti Sudvajų ir vieną Dzirmiškių girininkijose, kuriose surinktas sėklas planuojama panaudoti sodmenų auginimui, vėliau šie sodmenys bus naudojami neatsiželdžiusių kirtimo vietų pildymui.
Šiemet sėklų ruoša bus vykdoma ir Punios girininkijoje, tiesa, čia, anot D. Truncės, planuojama apsieiti be specialiųjų kirtimų, mat Punios girininkijos pušies genetinis draustinis užima net 238,4 ha plotą, todėl kankorėžiai bus renkami nuo sniego nulaužytų medžių bei jų šakų. Manoma, jog tokiu būdu surinktų kankorėžių turėtų pakakti paruošti reikiamą sėklų kiekį, nevykdant kirtimų. Kaip ir kitose girininkijose, dalis sėklų bus pateikta miško medžių Genų bankui ilgalaikiam saugojimui, o sukauptas rezervas panaudojamas sėklinio medyno atkūrimui.
Anot Alytaus medelyno viršininko, eglės sėkliniuose ir genetiniuose medynuose šiais metais specialiųjų kirtimų Prienų regioninis padalinys nevykdys ir kankorėžių nerinks, nes eglės medynai silpnai dera.
„Sėkliniuose medynuose ir genetiniuose draustiniuose medžių kaita negalima. Todėl visus atrinktus medynus turime atkurti juose augančiomis pagrindinėmis medžių rūšimis, arba sudaryti sąlygas savaiminiam miško atsikūrimui ūkinėmis priemonėmis, nesumažinant rūšių genetinės įvairovės“, – teigia Prienų regioninio padalinio Alytaus medelyno viršininkas D. Truncė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *