Mardosų kaime, esančiame Prienų rajone, gyvenu nuo pat mažens, šiuo metu turiu nuostabią šeimą su trimis vaikučiais ir puikius kaimynus bei draugų visame kaime.
Noriu papasakoti apie pas mus vykstančius stebuklus. Ši žiema beveik, kaip jau tapo įprasta, turėjo būti be gausaus sniego, bet ji priminė apie save visu gražumu vasario mėnesį ir negailestingai užpustė visus kaimo keliukus, kurie tapo nepravažiuojami. Seniau, kiek aš atsimenu nuo pat vaikystės, kiekviena žiema būdavo tokia ir žiemai atėjus tekdavo apsišarvuoti kantrybe ir klampoti per sniegą 1 kilometrą iki pagrindinio kelio Alytus-Prienai-Kaunas, kol po kokios savaitės ar kitos seniūnija nuvalydavo kelius… Šie metai tapo kitokie.
Netikėtai užklupus sniegui, kuris per vieną vakarą užpustė visus kaimo kelius, ankstų rytą (5 valandą ryto) pažadino garsus traktoriaus gausmas. Pasirodo, kad kaimynas ėmėsi kelių valymo darbų. Labai apsidžiaugėme, kad galėsime išvažiuoti į darbą ir nuvežti vaikus į darželį bei į priešmokyklinę grupę. Beje, keliai valomi iki šiol, esame labai laimingi ir dėkingi, kad Mardosų kaime turime tokių gerų žmonių. Kam skirta padėka? Padėką skiriame kaimynui, ūkininkui Vidmantui Petraškai ir jo šeimai už nuo gausaus sniego valomus kaimo kelius. Džiaugiamės, kad turime tokių nuostabių žmonių šiame kaime, kurie yra supratingi ir daro gerus darbus neatlygintinai.
Beje, gal reikėtų pagaliau keisti kelių valymo tvarką ir seniūnijai pasirašinėti sutartis su ūkininkais dėl ekstremalių situacijų suvaldymo? Jei seniūnijos konkurso laimėtojas, atsakingas dėl kelių valymo ar kitokio tvarkymo, nesugeba atlikti darbų laiku, tai gal seniūnija galėtų atsilyginti tiems, kas sugeba tą padaryti laiku…
Mardosų kaimo gyventojų vardu – Dainius Zinkus
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“