Andrius Kupčinskas: Ar iki 2024 m. bus proveržis ir pažangesnė tvarka Lietuvos kelių infrastruktūroje?

Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete nagrinėta Valstybinio audito ataskaita „Kelių infrastruktūros valdymas“, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir Susisiekimo ministerija pristatė kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo 2021 m. priemonių planą.

2017-04-10, BNS spaudos konferencijų salėje vyksta Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos spaudos konferencija apie Kauno tarybos darbą.

Pristatymo metu Valstybės kontrolės atstovai pažymėjo, kad šiuo metu nėra aiškių prioritetų kelių infrastruktūros valdyme ir dėl to neproporcingai skiriamos lėšos. Visa kelių priežiūros ir plėtros programa yra skirstoma į dvi dalis – 30% keliauja vietinės reikšmės keliams, 65% – valstybinės reikšmės keliams.
Keista, kad Valstybės kontrolė nevertino LAKD pertvarkos, struktūrinių pokyčių ir vadovų kaitos klausimų. Iki LAKD reformos į valstybės įmonę įstaigos administracinės sąnaudos buvo apie 8 mln. eurų. Vykdant reformą buvusios Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė argumentavo, jog mažės valstybės išlaidos įstaigoms. Mažės valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojams prilygintų darbuotojų.  Tačiau šiuo metu realybė tokia, kad LAKD išlaikymo kaštai padidėjo iki 17 mln. Darbuotojų kiekis išaugo nuo 170 iki 260 ir toliau didėja. Kelių ir transporto institutas biudžetui kainuodavo 2 mln. eurų. Tad prijungus institutą prie kelių direkcijos administravimo kaštai galėjo paaugti iki 10 mln., bet ne iki 17 mln. eurų. Tuo pačiu metu pastoviai deklaruojama, kad neužtenka pinigų infrastruktūros projektavimui ir statybai.
Susisiekimo ministrui pristatant Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo 2021 m. priemonių planą, buvo akcentuojamas svarbiausias ir labiausiai neraminantis kelias pastaraisiais metais, atlaikantis didžiausius automobilių srautus – Via Baltica. Pagal šiuo metu turimus duomenis, Via Balticos rekonstrukcija geriausiu atveju galėtų būti pabaigta tik 2026 m. Tai išties nuviliantys duomenys, tačiau ministerijoje darbus bandoma spartinti. Tuo tarpu Lenkijos pusė planuoja savo dalį pabaigti dar iki 2023 m. ir su 4 juostomis pasiekti Lietuvos sieną. Akivaizdu, kad praėjusioje Vyriausybėje prioritetu numačius žvyrkelių asfaltavimą, nukentėjo strateginė Lietuvos kelių infrastruktūra (tarptautiniai koridoriai, tiltai, viadukai ir kita). Susisiekimo ministras M.Skuodis pateikė šokiruojančią informaciją, kad 88 tiltai ir viadukai yra kritinės būklės.
Ne mažiau svarbus yra intensyviausias ir avaringiausias po autostradų Lietuvos kelias Nr. 130 (Kaunas-Prienai-Alytus) bei ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km rekonstravimas, apimant atkarpą nuo Garliavos skirtingų lygių iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais. Pasak ministro, šiuo metu prioritetiniai darbai, visų pirma, yra žemės paėmimo procedūros, o tuomet – techninio projekto parengimas ir realūs kelio rekonstravimo darbai. Žemės paėmimo procedūra gali trukti iki 22 mėn., t.y. iki 2022 m. spalio-lapkričio mėn. Lygiagrečiai, jau 2022 m. pradžioje galėtų prasidėti techninio projekto parengimas, kuris truktų iki 2023 m. spalio mėn. Realūs rangos darbai galėtų prasidėti jau 2023 m. Kelias nr.130 būtų rekonstruojamas į IIa kelio kategoriją: viso 3 eismo juostos (2 vienai ir 1 kitai eismo krypčiai, skirtingų krypčių eismas atskiriamas apsauginiu barjeru, eismo juostų skaičius viena kryptimi keičiasi maždaug kas 2–3 km.
Komitete išsakiau poziciją, kad žemės paėmimo procedūros neturi stabdyti galimybės pradėti kelio rekonstrukciją nuo Prienų iki Rokų, nes šiame kelio ruože žemės paėmimo poreikis minimalus. Daugiausia sklypų reikalinga paimti nuo Išlaužo iki Garliavos. Iš viso į rekonstruojamo kelio juostos ribas patenka 274 sklypai (121 sklypų Kauno rajone ir 153 Prienų rajone), iš kurių būtina išpirkti kelio platinimui reikalingas sklypų dalis. Bendras visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo plotas yra 41,9 ha (Kauno rajone 14,59 ha, Prienų rajone 27,33 ha). Tam reikės iki 3 mln. Eur, nes Via Balticos sklypams nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos prireikė per 4 mln. Eur. Preliminarus kelio Nr.130 rekonstrukcijos įgyvendinimo biudžetas būtų apie 60-70 mln. Eur, įskaitant ir kelio ruožą nuo Prienų iki Balbieriškio.
Nauja kryptis ir pažangesnė tvarka kelių infrastruktūroje, atrodo, neišvengiamai būtina, tą įrodo ir Valstybės audito ataskaita. Atskirose savivaldybėse tragiškai trūksta kompetentingų specialistų-inžinierių, kurie būtų atsakingi už tinkamą kelių priežiūrą, tad čia praverstų ir regioninė kelių priežiūra. Taip pat keista, kad Lietuva įsigijo brangią kelių skenavimo ir laboratorinių tyrimų priežiūros techniką o ji važinėja tik magistraliniais keliais. Nei viena savivaldybė dar nepasinaudojo šia skenavimo įranga, nes tokiu būdu išryškės dar didesnės bėdos. Tai tik keli klausimai, kilę komiteto posėdžio metu bei po susitikimo su susisiekimo ministru atskirai. Likusius, kuriuos taip pat kėlė ir atsiuntė gyventojai, persiunčiau LAKD‘ai ir paprašiau atsakyti visiems raštu. Tikiuosi daugiau konkretumo ir aiškesnės perspektyvos.
Andrius Kupčinskas
LR Seimo Ekonomikos komiteto narys
El. p. andrius.kupcinskas@lrs.lt

Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *