Neišnaudojami ūkininkavimo rezervai – dėmesio stoka šeimos ūkiams

Pastaraisiais metais Europos Komisija, suteikdama ES narėms daugiau laisvės pasirenkant paramą ūkininkams, rekomenduoja daugiau dėmesio skirti šeimos ūkiams. Tokie ūkiai Vakarų Europos šalyse vadinami valstybės žemės ūkio stuburu. Kuo stipresni vidutiniai ir smulkieji šeimos ūkiai, tuo stipresnis bei gyvybingesnis kaimas. Apie tai šį kartą ir kalbamės su dviem Prienų rajono ūkininkais – patyrusiu ir jaunuoju.

Stambieji prarado saiką

Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius: „Apgailestauju, jeigu tūkstantinių hektarų savininkai tikisi, kad gyvenančių kaime ateitis yra tik tarnavimas jiems. Tikiuosi, taip nenutiks“.

Prienų ūkininkų sąjungos ilgametis pirmininkas, ūkininkas Martynas Butkevičius didžiuodamasis sako, kad Prienų rajone vyrauja būtent smulkieji ir vidutiniai šeimos ūkiai.
„Tačiau nemanykite, jog šie ūkiai išgyvena tik iš ES ir valstybės paramos. Teigiantys, kad vidutiniai šeimos ūkiai yra neperspektyvūs – atvažiuokite į Prienų rajoną ir mes jums parodysime, kaip tokie ūkiai išsilaiko net esant nesąžiningai paramos sistemai, kai didžioji jos dalis patenka į stambiausių ūkininkų rankas“, – sako M.Butkevičius.
Prienų ūkininkų sąjungos vadovas sakė buvęs apstulbintas, kai neseniai Prezidentūros iniciatyva vykusioje konferencijoje iš kai kurių pasisakiusiųjų išgirdęs apie tai, kad daugiausia žalos aplinkai padaro ne stambieji, bet smulkieji ūkiai.
Pasak M.Butkevičiaus, po tokių jokiais įrodymais neparemtų teiginių neįmanoma tikėtis ūkininkų vienybės. Jo nuomone, vidutiniai šeimos ūkiai yra perspektyvesni ir pažangesni. Tai savo darbu įrodo ir Prienų ūkininkai.
M.Butkevičiaus mintims pritaria jaunas Prienų ūkininkų sąjungos tarybos narys, ūkininkas Darius Steponkevičius.

Darbo našumo akcentas
Nuo 2013 m. prie Jiezno, Kašonių kaime, ūkininkaujantis 37 metų Darius Steponkevičius užsiima augalininkyste 140 ha, o pradėjo nuo 5 ha – tiek paveldėjo savo senelio žemės. Stambieji, tūkstančius hektarų valdantys ūkininkai sakytų, kad toks augalininkystės ūkis neturi jokių vilčių išlikti. Išliko!
„Jeigu ūkininkaučiau taip, kaip ūkininkauja kai kurie stambieji – tikrai neišlikčiau. Tačiau ūkininkauju, ir ne tik aš, šiek tiek kitaip. Nors mums daug ko trūksta, tačiau mes išnaudojame daugiau ūkininkavimo rezervų nei išnaudoja stambieji ūkiai“, – sako Darius.
„Atkreipiu dėmesį į darbų našumą. Štai LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis akcentuoja, kad žemės ūkio bendrovės dirba labai intensyviai, gerai panaudoja žemės ūkio techniką – esą žemės ūkio bendrovėje vienam darbuotojui tenka po 27 ha. Ir jis tuo didžiuojasi. O štai Darius vienas savo šeimos ūkyje įdirba 140 ha. Ir gauna gerą derlių – ne kiekviena žemės ūkio bendrovė sugeba tiek pasiekti“, – kerta M.Butkevičius.

Darius Steponkevičius mano, kad teisingiausia būtų paramos lygį susieti su gamyba. Tokiu atveju išvengtume vadinamųjų sofos ūkininkų rėmimo.

D.Steponkevičiaus ūkyje, laikantis sėjomainos, auginami rapsai, kviečiai ir pupos. Apie 40 balų įvertintoje žemėje ūkininkas pasiekia 4 t/ha rapsų bei apie 6 t/ha kviečių. Taip ūkininkauti reikia žinių. Kur jų semiasi Vytauto Didžiojo universitete vadybos profesiją įgijęs Darius?
„Dalyvauju seminaruose, daug skaitau. Informacijos yra labai daug, tačiau reikia atsirinkti. Deja, yra ir daug neteisingos informacijos“, – aiškina Darius.
D.Steponkevičius pasinaudojo ES parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o neseniai gavo paramą ūkiui modernizuoti.

Apie paramos ribą
Kokia turėtų būti ES ir valstybės parama ūkininkams?
„Pirmiausia reikia remtis įstatymuose numatytais reikalavimais. Jeigu numatyta, kad vienas ūkis gali turėti ne daugiau kaip 500 ha, tai su šiuo skaičiumi turi būti susieta ir teikiama parama. Jeigu pasinaudojęs įstatymų trūkumais ūkininkas turi daugiau žemės – tegul turi, juk neužsiimsim nacionalizavimu, tačiau parama jam gali būti skiriama tik už 500 ha“, – pataria D.Steponkevičius.
Jaunasis ūkininkas stebisi stambiųjų ūkininkų teiginiais, jog pelną gali gauti tik turėdamas būtent apie 500 ha.
„Netiesa. Arba taip teigiantys žmonės nemoka ūkininkauti. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad augalininkystės ūkis gali sėkmingai gyvuoti turėdamas 200 ha. Tiek žemės turinčiame ūkyje įmanoma visus darbus atlikti vienam sveikam žmogui. Vyresnio amžiaus ūkininkui darbymečio laiku gal ir prireiktų pasitelkti į pagalbą kelis laikinai samdomus darbininkus. Toks ūkis gali dirbti pelningai ir tobulėti, didinti darbų našumą“, – tikino Darius.
Šiuo metu Darius pagalba dalijasi su dviem šalia ūkininkaujančiais bendraminčiais. Kol kas tiek užtenka.

Apakinantis gobšumas
Svarbus niuansas – Dariaus kaimynai ūkininkai yra tikri bendraminčiai.
„Mes laikomės tarsi garbės kodekso – nesipešame dėl žemės, manau, niekada nepakenksime vieni kitiems. To nepasakytum apie stambiuosius ūkininkus. Nežinau, kodėl jie taip elgiasi. Tikriausiai tai kokia nors liga, toks nepasotinamas gobšumas. Jie nepagalvoja, kad jau dabar nepanaudoja visų savo rezervų didinti darbo našumą. Aš dažnai pastebiu – daugiau žemės turintis ūkininkas nespėja atlikti visų darbų, nes turi per daug žemės. Aš gaunu 6 t/ha, o jis – vos 4 t/ha. Taigi žmogus ne ten ieško“, – aiškina D.Steponkevičius.
Jeigu tai būtų tik tų stambiųjų ūkininkų klaida! Deja, iki šiol jiems buvo skirta didžioji ES ir valstybės parama ir dėl tokios ydingos tvarkos nukentėjo vidutiniai bei smulkieji šeimos ūkiai.

Skatinti investicijas ne plėtrai, bet kokybei
Pasvarstykime, ką valstybė turi ir gali keisti, kad vidutiniai ir smulkieji šeimos ūkiai galėtų sėkmingai dirbti šalia stambiųjų.
„Pasinaudokime kitų šalių gerąja patirtimi. Štai Vokietijoje yra nustatytas lengvatinių degalų limitas vienam ūkiui. Pritrūksta? Nusipirk iš savo lėšų. Yra ir daugiau saugiklių, kurie skatintų ūkininką ne didinti žemės sklypą, bet investicijas skirti kokybei gerinti“, – sako D. Steponkevičius.
Ūkininkas teisus – stambieji ūkiai gali plėstis tik „prarydami“ smulkesnius. Ar valstybei toks stambėjimas naudingas? Nenaudingas.
„Kita paramos ūkininkams tobulinimo kryptis – mažinti maksimalią paramos sumą, kad parama galėtų pasinaudoti daugiau ūkių. Pritariu ir Europos Komisijos patarimams nustatyti maksimalią tiesioginių išmokų ribą. Taigi parama vienaip ar kitaip turi būti susieta su maksimaliu ūkio dydžiu“, – sakė D.Steponkevičius.
Jaunasis ūkininkas abejoja papildomų tiesioginių išmokų skyrimo nauda už pirmuosius 30 ha. Kodėl?

Ką Jaučio metai žada Lietuvos ūkininkams?

„Teisingiausia būtų paramos lygį susieti su gamyba. Tokiu atveju išvengtume vadinamųjų sofos ūkininkų rėmimo“, – svarsto Darius.
D.Steponkevičius sakė, kad šiame pokalbyje paliestos mintys daug kartų išsakytos diskutuojant su Prienų ūkininkų sąjungos taryba, kurios nariu Darių išrinko rajono ūkininkai.
Atsisveikindamas Darius prašė akcentuoti, kad valstybei atėjo laikas sustiprinti savo stuburą – atsigręžti į vidutinius ir smulkiuosius šeimos ūkius. Kaip sakoma, vietos po saule turi užtekti visiems. Sudarykime visiems vienodas sąlygas ūkininkauti ir tegul rinka bei vartotojai atsirenka geriausius.

Gabrielius Juonys