Kaip elgtis, kad nesušaltume?

Į Lietuvą sugrįžo ne tik ilgai lauktas gausus baltas sniegas, bet ir nemenki žiemos šalčiai. Kokie tyko pavojai, į ką derėtų atkreipti dėmesį, kad nesušaltume, pataria Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė. 

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Ką derėtų prisiminti, kai oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas?
Pasak Dž. Vaitkevičienės, pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja, todėl jaučiame daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Tada geriausia likti namuose.
Tačiau esant būtinybei išeiti, stenkitės lauke būti kuo trumpiau. Svarbu apsirengti šiltais patogiais vilnoniais rūbais, kurie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutinis drabužis turi būti neperpučiamas vėjo. Per šalčius derėtų avėti šiltą, ne ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, kumštines pirštines (geriausia natūralaus kailio).
Pranašaujant didelius šalčius,

artėjančią pūgą, svarbu pasirūpinti maisto, vandens, kuro atsargomis. Kaimo gyventojai turėtų paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Iš namų išvažiuokite tik būtiniausiu atveju, nes pūgos metu blogėja matomumas, trinka transporto eismas, didėja avarijų tikimybė.

Kaip elgtis, jeigu pūga netikėtai užklupo važiuojant automobiliu?
„Jei pūga užklupo kelyje, sustokite ir palaukite, kol ji aprims. Automobilį derėtų pasukti prieš vėją; retkarčiais išlipti ir nukasti sniegą, kad jūsų neužpustytų ir būtumėte matomas, – pataria Dž. Vaitkevičienė. – Jeigu per pūgą važiuodami automobiliu užklimpote, periodiškai šildykite automobilio variklį. Labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Stebėkite, kad išmetamojo vamzdžio neužsnigtų“.

Esant dideliems šalčiams, iškyla pavojus nušalti ausis, nosį, skruostus; dažnai nukenčia kojų, rankų pirštai, pėdos. Kaip padėti nušalusiam žmogui?
Greičiau nušąla sergantieji širdies kraujagyslių ligomis, diabetu; pavargę, neblaivūs. Sušalusį ar kūno vietas apšalusį žmogų pirmiausia derėtų sušildyti šiltais drabužiais, antklodėmis; duoti šiltos (ne karštos) arbatos. Nušalusias vietas apvyniokite švaria marle ar vilnoniu audiniu. 
Pasak pašnekovės, nušalusių kūno vietų negalima kaitinti karšta pūsle, trinti sniegu. Pajutus nušalimą, nedelsdami eikite į šiltą patalpą, – atšildykite nosį, ausis, skruostus. Nušalusias kojas, rankas derėtų atšildyti vonelėje pamažu ne aukštesnės kaip +20 °C temperatūros vandenyje. Tada vandenį keisti vis šiltesniu, jį didinant iki kūno temperatūros. Jei oda tapo jautri, parausvėjo, vadinasi, ta vieta jau atšilo.
Avalynę nuo nušalusių kojų nuaukite atsargiai, ne per jėgą, kad nepažeistumėte nušalusių pirštų. Jeigu nuauti be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti.
Nukentėjusysis turėtų judinti galūnę, kad būtų aktyvinama kraujotaka.
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą?
„Kai nušalimas sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia derėtų perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia susukti į storą šiltą audeklą ir kuo skubiau vežti į ligoninę. Jeigu kraujotaka lėta, oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, nukentėjusįjį būtina kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą, – primena Dž. Vaitkevičienė. – Jokiu būdu negalima duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra. Be to, alkoholis slopina svarbius smegenų centrus“.

Bendri patarimai:
. Prieš eidami į lauką veidą, ausis, nosį, skruostus patepkite riebiu maitinamuoju (jokiu būdu ne drėkinamuoju) kremu.
. Šaltyje venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar vargina aukštas kraujospūdis.
. Jei tenka dirbti šaltyje, svarbu sočiai maitintis, daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti; išgerti karštos kavos, arbatos.
. Jei šaltyje tenka būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti. Tačiau jokiu būdu nesuprakaituokite ir nesušlapkite.
. Per šalčius derėtų valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti daugiau šiltų skysčių, liepžiedžių, aviečių arbatų ir vengti alkoholinių gėrimų.
. Nelikite abejingi ne tik be pastogės likusiems žmonėms, bet ir kenčiantiems beglobiams gyvūnams. Suteikite jiems galimybę nuo šalčio ar vėjo pasislėpti sandėliuke ar rūsyje. Duokite paėsti ir palakti ko nors šilto. Apie priglaustą gyvūną praneškite gyvūnų globos organizacijoms.
. Palesinkite žiemoti likusius paukščius. Ne tik lankančius lesyklėles, bet ir didžiuosius sparnuočius – gulbes, kirus, antis.
Veronika Pečkienė