„…amžinai laisva ir nepriklausoma Lietuva“

Prieš 30 metų, Sausio 13 dieną, atėjo laikas, kai praeitis turėjo pasveikinti ateitį. Vyko virsmas, viskas keitėsi ir keitėsi labai greitai. Visiems tai buvo niekada neišgyventi potyriai.
Tuose pačiuose reiškiniuose skirtingi žmonės regėjo ir girdėjo skirtingus dalykus. Dauguma šiame visuotiniame gyvenimo ošime matė jau tuoj tuoj gimsiančio laisvės kūdikio judesius ir jau beveik girdėjo ilgai laukto to kūdikio verksmą. Kiti, deja, bet tai natūrali anų dienų realybė, tam pačiam gyvenimo ošime girdėjo paskutinius priešmirtinius atodūsius ir matė beveik pasaulio pabaigą. Jų pasaulio pabaigą. Pasaulio, kuriame jie buvo „pateptaisiais“, kur tik jie žinojo, ko reikia daugumai mūsų, tik jie sprendė auginti kukurūzus ar rugius, tik jie žinojo, ką galima rašyti laikraščiuose, tik jie turėjo specialias parduotuves, specialias ligonines. Bet, laimei, jų anuomet, pasirinkusių „spec.“ duonos kriaukšlį vietoje laisvės, buvo mažuma.
Lietuva tada pasikeitė. Negrįžtamai pasikeitė tų – nepaprastai drąsių ir sąžiningų – žmonių dėka. Žmonių, kurie, dar esant senoms jėgos struktūroms, viešai reiškė savo mintis ir deklaravo Lietuvos siekį būti nepriklausoma.
Dabar esame laisvi. Ačiū tų dienų didvyriams, herojams. Laisvė. Laisvė. Laisvė. Ir tuo pat metu norisi aidu atkartoti – Atsakomybė. Atsakomybė. Atsakomybė. Branginkime ir saugokime Laisvą savo Tėvynę Lietuvą!
Atminkim, kad Sausio 13-oji – tai buvo tik startas ilgai distancijai, kuri vadinasi amžinai laisva ir nepriklausoma Lietuva, įveikti.