Naujos pamokos…

Pašnekesiai

Trys Karaliai atkeliavo… brangias dovanas gimusiajam atnešė. Džiaugiuosi šiandien dar galėdama sveikintis ir sveikinti jus, mieli bičiuliai, su Naujaisiais, nes po Trijų Karalių jau baigiasi šventinis laikotarpis, nupuošiamos eglutės, nurenkamos visos puošmenos, nutyla šurmulys…
O kas toliau? Vėl pilka kasdienybė? Kokia ji laukia mūsų vis dar besitęsiančiu sunkiu visam pasauliui pandemijos metu? Šią minutę pirmiausia norėtųsi pasidalinti liūdesiu ir skausmu su visais tais, kuriuos palietė ši baisi Covido rykštė – susirgo patys, jų artimieji, ar klastinga liga išsivedė brangų žmogų Anapilin… Nejauku ir neramu, kai ilgiau nesulauki įprasto artimųjų skambučio, todėl pirmas klausimas atsiliepus būna: „Ar sveiki?“ Vis dažniau prisimename ir tuos savo draugus ir pažįstamus, su kuriais pastaruoju metu bendraudavome kiek mažiau. Tiesiog miela išgirsti balsą, pasidalinti paprasčiausiomis naujienomis. Bendrystės ilgesys, atsakomybė už mylimus žmones, pareiga, noras užmiršti visas skriaudas ir nesantaiką, atleisti sau ir kitiems… Gal tai ne tik dėl akistatos su pandemija, bet dar tokio artimo Kalėdų stebuklo sužadinti jausmai? Jie neturėtų išblėsti ir, kaip tas rūkas virš pievos, išsisklaidyti saulei tekant. Ar ne apie tai šiais metais mums visiems skirta Šventojo tėvo Pranciškaus žinia (ištarta sausio 1–ąją, Taikos dieną), kad šie metai bus skirti RŪPINIMOSI kultūrai, kaip keliui pasiekti taiką.
Verta įsiskaityti ir gerai suvokti šių žodžių esmę. Verta visa širdimi atsiliepti į šį kvietimą. Popiežius kviečia suprasti, kad Rūpinimosi kultūra – tai kelias įveikti šiandien dažnai vyraujančią abejingumo, atmetimo ir konfrontacijos kultūrą. Skatina suvokti, o tą parodė ir skaudūs įvykiai, kaip svarbu rūpintis visa kūrinija, vieni kitais ir kurti visuomenę, pagrįstą broliškais santykiais.
Galvoju, kaip tai turėtų atrodyti mūsų kasdienybėje? Ar užtenka pasiklausius sentimentalaus koncerto per TV surinkti telefono numerį, paspausti ir paaukoti renkamai labdarai keletą eurų? Ar užtenka retkarčiais surūšiuoti tvarkingai šiukšes ir pasidėti pliusiuką, kad esu draugiška aplinkai? Ar užtenka kantriai išklausyti pagyvenusios kaimynės skundų, nunešti į labdaros fondą padėvėtų rūbų ryšelį ir galvoti, esu supratinga ir atjaučianti vargstantį? Bet ar nesinori nusukti akių nuo ekrano, kai tie vargšai per tą patį TV labdaros koncertą yra rodomi stambiu planu, tiksliau gavę lėkštę varganos sriubos yra priversti šypsotis į kamerą? Ar gali būti didesnis vargstančio žmogaus pažeminimas, dar labiau pamintas jų žmogiškas orumas?
Anot Šventojo tėvo, šiuo laiku, kai krizės audros blaškoma žmonijos valtis vargingai plaukia, ieškodama ramesnio ir giedresnio horizonto, žmogaus orumo vairas ir socialinių principų „kompasas“ gali leisti mums visiems plaukti saugiu ir bendru kursu. Jis ragina žvelgti į Vilties Motiną Mariją ir judėti pirmyn meilės ir taikos, brolybės ir solidarumo, tarpusavio paramos link… Ir nepasiduoti pagundai abejingai žvelgti į kitus, ypač silpniausius, neįprasti paprasčiausiai nusukti žvilgsnį į šalį. Ar įmanoma išmokti šias pamokas ir kasdien susitelkti tam, kad kurtume „vienas kitą priimančių ir vienas kitu besirūpinančių brolių bendruomenę“? Šią akimirką, prisipažįstu, mano galvoje daugiau klausimų nei atsakymų. Gal todėl, kad esme įpratę nuolat ir nesidrovėdami skųstis ir dejuoti, dejuoti ir skųstis. Net tuomet, kai esame sveiki, turime darbą ir duonos.
Nauji metai, nauji iššūkiai, naujos pamokos… Bet sutikite, kartais verta atsiversti elementorių ir vėl iš naujo mokytis paprastų dalykų – supratimo, artimo meilės, atsakomybės ir tikėjimo rytdiena.
Trys Karaliai atkeliavo… su švente!
Jūsų Augustina

Priminimai sausiui…

Jei sausis miglotas, bus šlapi metai.
Kokie sausio orai, tokia bus ir liepa.
Jei sausio pradžia ir pabaiga graži, lauk gerų metų.
Sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia.
Jei zylė iš pat ryto tupi šešėlyje, naktį lauk šalčio.
Medžiai miške braška – stiprų šaltį pranašauja.
Jei katės ypač stropiai prausiasi, lauk blogo oro.

Namams…
Kad ir kaip būtų gaila, anksčiau ar vėliau teks nuimti visas šventines namų puošmenas. Tvarkingai ir saugiai sudėkite jas visas į tam skirtas dėžes, ryškiai užrašykite „Kalėdos“ ir padėkite kuo toliau ar aukščiau ant lentynos pagalbinėje patalpoje – prireiks tik po metų.
Vaikų karpytas snaiges, angelėlius sudėkite tarp žurnalo puslapių. Taip jie išliks nesusiglamžę, išsaugos šių metų kūrybinių akimirkų prisiminimus.
Dar kartą peržiūrėję šventinius sveikinimus, laiškus, atvirukus taip pat pasilikite atminčiai. Kasmet jie darosi vis brangesni širdžiai. Peržiūrėkite adresų sąrašą, gal kas pasikeitė, užsirašykite.
Po švenčių labai atidžiai verta peržiūrėti ir sutvarkyti visus podėlius, kur saugomos maisto atsargos, taip pat ir šaldytuvą. Esame linkę prieš šventes sukaupti atsargų daugiau negu suvartojame, todėl „revizija“ tikrai nepakenks. Gal paaiškės, kad nebūtina vėl pradėti „šturmuoti“ parduotuvės ar prekybos centro, kad galime dar kokią savaitę kitą išsiversti iš sukauptų atsargų.
Šiomis griežto karantino dienomis verta kiek pakeisti ir savo įpročius. Ar svarbu, kad nuolat pusryčiams kvepėtų šviežios bandelės, šaldytuve nuolat būtų pieno, grietinės? Gal galima vietoj baltos kavos sėkmingai sunaudoti arbatų, žolelių atsargas?
Atsiradusį laisvesnį laiką panaudokime ir kitų savo atsargų inventorizacijai. Praverstų peržiūrėti patalynės atsargas. Paaiškės, kad pastaruoju metu naudojame gal kokius du ar tris patalynės komplektus, o spintose ir komodose jau koks dešimtmetis ar daugiau vietą užima mamų ar net močiučių palikimas. Stalčiai užgrūsti nenaudojama, jau kiek nuo laiko pageltusia patalyne. Gal galima kažkam stokojančiam pasiūlyti, padovanoti? Gal sukarpyti ir panaudoti virtuviniams rankšluoščiams ar pašluostėms? Atlaisvinta vieta leis lengviau atsikvėpti.
Susikaupė įvairių stiklainių? Peržiūrėkite ir nuspręskite, kiek jų ir kokių reikėtų pasilikti savo naudojimui, o kiek atsisakyti. Jei turite pažįstamą bitininką, pasiteiraukite, gal paimtų kiek stiklainiukų būsimų metų medui pilstyti. Likusius negailėdami išmeskite į stiklui skirtus konteinerius.
Tai tik keletas minčių ir patarimų, kad turėtume mokytis atsikratyti „kaupimo“ įpročio. Patikėkite, kad kažkur užgriozdintas namų kampas, jums net nenutuokiant, gadina nuotaiką, „spaudžia smegenis“.
Todėl pradėkime tuos namų apsivalymo darbus nedelsdami, kad švystelėjus pirmiesiems pavasario saulės spinduliams, gal jau ir karantinui traukiantis iš mūsų gyvenimo, turėtume laiko kitiems malonesniems darbams.

Sveikatai…
Ko jau ko, bet patarimų apie sveikatą šiais laikais tikrai netrūksta. Kasdien valanda su „Klauskite daktaro“, šūsniai patarimų, kaip turėtume gerinti imunitetą ir stiprinti sveikatą, spaudoje, internete, žinutės telefone, draugių ir draugų dalijama išmintis. „Žinau“, – kartais jau norisi atsakyti… „Kiek galima kartoti tą patį per tą patį?“
Žinau ar darau – va kur didžiausias skirtumas ir bėda. Pasitikrinkime, kaip šiuo sunkiu metu, kai mažiau judame, kai esame įsitempę ir sunerimę dėl pasaulinės pandemijos, pasikeitė mūsų įpročiai mityboje, judėjime, mūsų dvasiniame gyvenime. Ar yra realių pokyčių?
Ar dabar, kai nereikia strimgalviais ruoštis ir lėkti į darbą, radosi ramus pusvalandis ryto mankštai, meditacijai? Būkim sąžiningi atsakydami į klausimus.
Ar atsakingiau ruošiame sau maistą? Ar skiriame pietums, vakarienei deramą laiką, ar išmokome ramiai pabūti prie stalo su šeima?
Ar šiuo metų laiku gausu raugintų daržovių ant mūsų stalo? Ir tai turėtų būti ne vien mums įprasti rauginti kopūstai, agurkai. Dabar išmokome rauginti beveik visas daržoves, dalį vaisių.
Gal ant stalelio, kur seniau ranka pasiekiami gulėjo bulvių traškučiai, saldumynai, sausainiukai, dabar jų vietą užėmė įvairios sėklos, švieži ar džiovinti vaisiai, uogos, kiti sveiki užkandžiai? Ar visuomet po ranka vandens stiklinė? O jeigu vanduo dar bus pasaldintas medumi, jis puikiai nuramins nelaiku „atsibudusį“ alkio jausmą.
Ar nepamirštame išvėdinti kambario, ar naktį praviras miegamojo langas? Ar kambaryje ne per sausa, pakankamai drėgmės?
Ir galiausiai, ar paskambinę draugams nepradedame pokalbio apie savo negandas ir ligas? Patikėkite, blogiau negali būti! Kalbėdami su tokiais žmonėmis, mėgstančiais valandų valandas pasakoti apie savo ligas, nejučia nukreipkime pokalbį apie jiems ir mums malonius dalykus. Netrukus pajausite, kaip keičiasi pašnekovo nuotaika, o ir jums nesinorės atitraukti telefono nuo ausies. Būkime sveiki!

Gėlininkui…
Jeigu namuose ant palangės įsikūręs nors vienas vienintelis vazonėlis su gėle, norim nenorim turime tapti gėlininkais. Tuo labiau, jeigu į patalpas jų sukeliavo visa gausybė – gyvam daiktui reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros.
Didžiausias rūpestis žiemą būna tas, kai neturime sąlygų sunešti gėlių į vėsesnes patalpas ir taip sudaryti tinkamą poilsiui režimą. Pirmiausia pasistenkime, kad augalai būtų kuo toliau nuo šildomų objektų. O jeigu kurio nors augalo priežiūros rekomendacijoje nurodoma išnešti į labai vėsią patalpą, teks jos tikrai paieškoti.
Svarbu, kad nebūtų skersvėjų. Ar tikrai jie netraukia palangių augalų, galite patikrinti senu būdu: uždekite degtuką ir prineškite kiek galima arčiau vazonėlio. Besiblaškanti ugnelė atsakys į jūsų klausimą. Žiemą vėdindami patalpas ilgesnį laiką, nuimkite augalus nuo palangės, perkelkite toliau, į kambario vidurį.
Tuos augalus, kurie vasarą stovėjo ant rytinės palangės, vertėtų žiemą pernešti į pietų pusę. Stenkitės ir kitiems augalams paieškoti kuo šviesesnės vietos.
Labai svarbus šaltuoju metų laiku ir augalų laistymas. Būtina sekti temperatūrą ir kuo ji žemesnė, tuo mažiau ir rečiau laistykite. Jei vazonėliai stovi ant palangės, po kuria šildymo įrenginiai, labai atidžiai sekite, kad žemė visiškai neperdžiūtų. Jeigu jau taip atsitiko, atgaivinkite įstatę vazoną į kitą indą su vandeniu. Tegul pamažu sudrėksta augalo šaknys.
Žiemą nelengva kambaryje palaikyti ir tinkamą oro drėgmę. Todėl didesnį drėgnumą mėgstančius augalus dažniau apipurkškite minkštu vandeniu. Bet visuomet pasitikrinkite, ar būtent šis augalas nebijo purškimo. Atsiminkite, kad žiedų apskritai negalima purkšti.
Svarbiausias patarimas šiais laikais būtų toks – nepatingėti paskaityti, o jei neturite literatūros, apie kiekvieno jūsų augalo priežiūros rekomendacijas galite rasti internete. Augalų įvairovė dabar labai didelė – nuo tradicinių iki egzotinių – todėl vieno bendro patarimo negali būti. Nebent toks, kad be meilės ir dėmesio palikti augalai daug greičiau miršta.

Sodininkui, daržininkui…
Žiema šiemet dar besniegė… tik kur ne kur baltuoja pabirusio ir nenutirpusio sniego. Tokį verta nuo takelių ar kito nereikšmingo ploto nukasti ir suberti ant pomedžių ar lysvių.
O jei netikėtai labai gausiai pasnigtų, nepatingėkite nukakti į soda ir nupurtyti nulinkusias nuo sniego vaismedžių šakas.
Gal dar kur šakose tabaruoja vaisių mumijos. Nudaužykite jas, sunaikinkite, nes jos pilnos ligų sukėlėjų.
Patikrinkite, ar neįsisuko į sodą pelės, miško graužikai. Stebėti sodą reikia nuolat. Na, o kad darbų nepritrūktų ir sodininkui, ir daržininkui, kasmet tas pats priminimas – planai! Teks imtis popieriaus lapo, pasibraižyti, užsirašyti, kur, ko ir kiek planuojama šiemet auginti, kokių įrankių trūksta ir pats laikas juos įsigyti. Patartina – internetu.
Daržininkai jau rūpinasi sėklomis, pirmiausia, likučiais nuo pereitų metų. Sakoma, kad daigumą išlaikiusios senesnės sėklos išaugina geresnius daigus, nes per 2–3 metus žūva buvęs ant jų ligų užkratas.
Pats laikas sutaisyti sėklų daiginimo dėžutes, o tiems, kurie ruošiasi derlių auginti apšildomuose šiltnamiuose, jau ir sėjos pradžia – metas berti į dėžutes paprikų, pomidorų, agurkų sėklas. Nereikėtų pamiršti podėlių, rūsių, kur laikomas praėjusių metų derlius. Tikrinkite, ar ne per sausa, ar ne per drėgna, vėdinkite. Radę pradėjusių gesti daržovių be gailesčio meskite jas lauk.
Na, o tiems, kuriems jau labai labai norisi šviežumo, teks pasisėti ant palangės sėjamosios pipirnės, lapinių ridikėlių, salotinių sultenių, sėjamosios gražgarstės ar kitų gėrybių.
Tiesa, kaupkite sąžiningai iki pavasario organines trąšas – kiaušinių ir svogūnų lukštus, kavos ir arbatos tirščius, medžio pelenus – jūsų daržas už tai padėkos.
Štai tiek tradiciškai priminimų šiam dar gana ramiam ir tamsiam metų laikui. Tačiau svajoti ir planuoti – geresnio laiko nebūna.

Senovinis vištienos vyniotinis
Reikės: Vieno vidutinio didumo atvėsinto viščiuko, 3 kiaušinių, miltų, prieskonių.
Vištos odą atsargiai nulupkite, mėsą nurinkite nuo kaulų ir sumalkite. Į faršą dėkite druskos, prieskonių. Iš trijų kiaušinių ir trupučio miltų iškepkite blynų. Išklokite vištos odą, ant jos dėkite sluoksnį faršo, ant viršaus išdėliokite blynus, o tada vėl sluoksnį faršo. Viską susukite į volelį, suvyniokite į foliją ir kepkite apie valandą 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Vyniotinis labai skanus!

Sotūs bulviniai blyneliai su varške
Reikės: 200 g varškės, 200 g virtų sugrūstų bulvių, 1 kiaušinio, 1–2 šaukštų miltų, ryšelio krapų ar kitokių žalumynų, grietinės ar natūralaus jogurto, druskos, maltų pipirų.
Varškę gerai ištrinkite su kiaušiniu, sudėkite sugrūstas bulves, prieskonius, smulkintus žalumynus. Jei varškė buvo drėgna ir masė lipni, dėkite truputį miltų, o jei ne, nereikia. Padarykite nedidelius blynelius, dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite orkaitėje apie pusvalandį 180 laipsnių temperatūroje.
Blyneliai skanu su grietine, jogurtu ar su šviežiomis daržovėmis.