Dzūkijos bičiuliai Seime žada paramą regiono savivaldybių merams

Gruodžio 4 d. surengtas pirmasis LR Seimo Laikinosios Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės nuotolinis posėdis, o po jo vykusiame susitikime su Pietų Lietuvos savivaldybių merais buvo įvardinti savivaldybių prioritetai 2021–2024 metų laikotarpiui, aptarti lūkesčiai, susiję su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimu, teisėkūra, infrastruktūros gerinimu, kalbėta apie tarpusavio bendradarbiavimo sritis.
Į susitikimą su laikinosios parlamentinės grupės nariais buvo pakviesti Prienų rajono, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Druskininkų ir Birštono savivaldybių merai.
Laikinosios Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės iniciatorius ir vadovas Seimo narys Vytautas Bakas surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog į minėtą grupę susibūrė 13-ka parlamentarų, atstovaujančių skirtingoms partijoms ir frakcijoms, tai – Vytautas Bakas, Andrius Palionis, Juozas Baublys, Antanas Čepononis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Kęstutis Mažeika, Julius Sabatauskas, Linas Slušnys, Zenonas Streikus, Robertas Šarknickas.
– Mūsų parlamentinės grupės tikslas – dėti pastangas, kad Dzūkijos regiono savivaldybių ir gyventojų balsas būtų išgirstas Seime. Susitikime buvo išsakytos problemos, bendros visam regionui. Viena iš jų – kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos projektas. Kai tik bus paskirta nauja Vyriausybė, sutarėme surengti susitikimą su susisiekimo ministru ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais. Sieksime, kad strategiškai ir gyvybiškai svarbus šio kelio plėtros klausimas būtų neatidėliotinai sprendžiamas, – sakė Seimo narys V.Bakas, tikėdamasis ir pačių merų aktyvumo.
Anot jo, savivaldybės tarpusavyje turi susitarti dėl prioritetinių infrastruktūros, atskirties mažinimo ir kitų projektų, kurie būtų reikšmingi visam regionui.
Susitikime taip pat kalbėta apie kurortų įstatyminę bazę, kitų metų biudžetą, kuris pirminiame etape savivaldybėms mažėja, taip pat apie visoms savivaldybėms aktualius vandentvarkos ir nuotekų, apleistų statinių tvarkymo, švietimo srities klausimus.
Kolegą papildę Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Julius Sabatauskas vylėsi, kad, patikslinus kitų metų biudžeto projektą, savivaldybės neliks nuskriaustos, radus 80– 90 mln. trūkstamų eurų, joms pakaks lėšų vykdyti ir deleguotąsias, ir savarankiškąsias funkcijas.
Seimo nariai Zenonas Streikus, Juozas Baublys, Orinta Leiputė išreiškė įsitikinimą, kad parlamentinės grupės darbas bus produktyvus, ir jos narių pastangos padės išjudinti Seime, Vyriausybėje stringančius savivaldos klausimus, kuriuos išspręsti merams pavieniui nesiseka. Tai pasakytina ir apie vienmandatėse apygardose išrinktus Seimo narius – susibūrus į parlamentinę grupę jiems bus lengviau apginti atstovaujamo krašto rinkėjų interesus.
– Džiaugiuosi, kad skirtingų politinių pažiūrų, patirties, išsilavinimo Seimo nariai susibūrė į vieną grupę bei pabandys daryti įtaką per savo politines jėgas regionui, taip pat ir Lietuvai, svarbiais atliekų tvarkymo, kelių infrastruktūros, turizmo, vandentvarkos, žemėtvarkos ir kitais klausimais, – kalbėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, įžvelgdamas ir dar vieną teigiamą šio tarpusavio bendradarbiavimo aspektą. – Įstatymų kūrimo lygmenyje nesigirdi savivaldos balso, todėl, kai įstatymai būna priimti, jie kritikuojami, siūlomos pataisos. Jei teisėkūros srityje bus tariamasi su savivaldybėmis, mes turėsime daugiau svertų daryti poveikį politikų priimamiems teisės aktams.
Parlamentarai akcentavo, kad pagal statistinius duomenis Dzūkijos regiono rodikliai yra ne patys geriausi, todėl pasistengti yra dėl ko: svarbu, kad regione nedidėtų bedarbystė, nemažėtų gyventojų, būtų lankomi jį reprezentuojantys gamtos, istoriniai ir kiti objektai.
Dalė Lazauskienė