Nieko neveikdami susirgsite

Baigėsi rudens darbai lauke ir žiema jau ne už kalnų, vėl karantinas jau čia pat ir neaišku, kada pasibaigs, tad šiais metais mūsų laukia dideli iššūkiai. Kaip tai ištverti? Vieni renkasi būdą, pavyzdžiui, sustingti prie TV, kiti nerimsta ir ieško kažko naujo. Daug laiko turėjo praeiti, kol medicina galų gale pripažino, kad judėjimas organizme pažadina svarbius, sveikatai palankius apsaugos, savigydos ir augimo procesus.
Mokslininkai pripažino, kad judėjimas padeda veiksmingai gydyti beveik visas ligas. Sąrašas tų ligų yra įspūdingai ilgas. Tai – ir infarkto prevencija, diabeto, aukšto kraujospūdžio, antsvorio ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos mažinimas. Sergant skausminga artroze judėjimas skatina gamintis sąnarių skystį ir treniruoja palaikančius raumenis. Osteoporozės atveju judėjimas dėl vibracijos stiprina kaulų struktūrą. Net ir depresija gali būti sėkmingai gydoma judėjimu. Kaip ir migrena, sprando ar nugaros skausmai judant gali būti sėkmingai slopinami. Todėl šiuo metu po operacijų ir daugelio kitų rimtų susirgimų griežtas lovos režimas yra visiškai netinkama praktika, o savęs „tausojimas“ daugelio ligų atveju veikia priešingai.
Deja, daugeliui iš mūsų nepavyksta išsijudinti. Kodėl? Moksliškai tai vadinama kineziofobija – baimė judėti. Medikai pastebėjo, kad daugelis žmonių pradėdami judėti jaučia skausmą ar kitus nemalonius pojūčius ir tada sunku juos įtikinti, kad, nepaisant to, judėjimas išeis jiems į naudą, net jei pirmasis instinktas verčia pasisaugoti.
Kiek derėtų judėti? Nuomonių yra labai įvairių. Tai priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, tikslų. Kiekvieno judėjimo galimybės skirtingos ir krūvį reikėtų pasirinkti labai atsargiai. Tai gali būti ir penkios valandos per savaitę, ir pusvalandis, ir daugiau kas dieną. Tikslus iš pradžių reikėtų sumažinti, kad atrodytų jie pasiekiami, o nedideli pasiekimai motyvuotų toliau judėti. Svarbiausia pačiam imtis iniciatyvos ir pasirinkti judėjimo rūšį, kuri teiktų malonumą, kitaip judėjimas neturi prasmės. Tai vadinama – prisiminta gerove. Mes prisimename, kaip gerai jautėmės, kokios emocijos mus užplūdo, pavyzdžiui, vaikščiojant miške. Norint reguliariai judėti visai nereikia griebtis specialios kūno rengybos treniruočių, nebūtina bėgioti (tai gali sukelti ortopedinių problemų).
Kad paskatintume save judėti, turime pradėti puoselėti viltį tapti sveikesniems ir tikėti, kad tai mums tikrai padės. Iš gyvenimiškos patirties žinome, kai tikime, veikiame su meile ir viliamės, kad mums pasiseks, visada pasiekiam tikslus. Šiaip kiekviena kasdieninio judėjimo forma yra naudinga, o ypač vaikščiojimas. Kodėl? Tiesiog vaikščioti yra natūraliausia judėjimo forma, atitinkanti mūsų kūno sandarą. Išnaudokite kiekvieną progą žengti nors kelis žingsnius, pamirškite liftus ir lipkite laiptais, į darbą eikite pėsti arba važiuokite dviračiu, jei toli, pamirškite autobusus. Kiekvienas žingsnis ką nors atneša. Kaskart jautiesi sveikesnis ir energingesnis. Rekomenduojama kasdien 2 val. praleisti gamtoje, o savaitgalį ir ilgiau. Gamtoje pagerėja širdies veikla, kraujospūdis, nurimstame ir atsipalaiduojame. Visada prisiminkime tą puikią savijautą…
Šiuo metu, kai jau baigėsi darbai soduose ir laukuose, vakarai ilgėja ir tamsėja, tiesiog sustingstame. Ir prasideda mūsų „bėdelės“ (auga svoris, paūmėja mūsų „ištikimos“ ligos). O gal suformuokime sau įprotį kasdien judėti, kaip esame įpratę valytis dantis. Pažiūrėkime į tai žaismingai. Įsigykite žingsniamatį, kuris matuos jūsų nueitus žingsnelius per dieną. Sugalvokit, kaip save paskatinti, kad priverstų jus pakilti nuo minkštos sofos ir eiti. Matuokit pažangą kas kartą, ir tai jus motyvuos judėti toliau. Nepajusite, kai pradės gerėti savijauta ir pamažu atsisveikinsite su kokia nors jus kankinančia lėtine liga. Taip, lengviausia išgerti tabletę, ji suveikia iškart, o apie jos daromą žalą negalvojame. Tad ką renkamės… sprendimą priimam tik mes patys.
Vaikščiojimą kažkada dažnai siejome su nieko neveikimu, beprasmiu dykinėjimu. Dabar mes daugiau jį siejame su sveikata. Jei jums pavyktų per savaitę intensyviau pajudėti nuo 3 iki 5 val. greitai pastebėsite didžiulę naudą. Judant palaikysite ne tik normalų svorį, bet ir sumažinsite riziką susirgti vėžiu. Pastebime, kaip su amžiumi priaugame vis daugiau kilogramų, o sulėtėjus medžiagų apykaitai krinta ir kūno temperatūra, todėl greičiau sušąlame. O judant vystosi raumenys ir tai padeda išlikti ne tik liekniems, nes raumenys sudegina gerokai daugiau energijos nei riebalinis sluoksnis, bet ir kartu mums sukelia šilumos pojūtį. Judėdami lėčiau senstame.
Judėkime ir būkime ištvermingi ir atkaklūs savo pasirinkimuose!
Parengė Romualda Bartulienė
Šaltinis: A.Michalsen. Natūropatija