Žaidimas su pimpanosiais

„Delfi TV“ programos „Dėmesio centre“ vedėjo Edmundo Jakilaičio paklaustas, kodėl prezidentūra nepageidavo, kad š.m. spalį S.Daukanto aikštės rūmuose vykusį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos intelektualų renginį „Liublino ketvertuko“ formatu moderuotų žinomi žurnalistai Rita Miliūtė, Vytautas Bruveris ir Rimvydas Valatka, prezidentas Gitanas Nausėda veikiau jau būtų ką nors neutraliai „sutrynęs“ – esą išėjo nesusipratimas, komunikacijos klaida ar kaip nors kitaip. Tačiau šalies vadovas paatviravo: „Renginių, kurie vyksta Prezidentūroje, šeimininkė yra Prezidentūra. Jūs turbūt irgi nustebtumėte, jei pasakyčiau, kad į jūsų gimtadienį turi ateiti tas ir tas – greičiausiai atsakytumėte, kad įsivaizduotumėte galbūt kitokius svečius“.
Kitaip tariant, p. Nausėda, prieš prezidento rinkimus žadėjęs plačiau atvertą instituciją visuomenei, pasiuntė aiškų signalą: prezidentūroje vykstančius renginius nuo šiol ir ateityje galės vesti tik tie visuomenės personažai, kurie, jos šeimininkų požiūriu, vengia „nepagrįstai kritikuoti“ p. Nausėdos veiksmų viešojoje erdvėje. Nepaisant, kokių reikalingų kompetencijų turi ir kiek pastangų yra skyrę tam, kad vienas ar kitas svarbus visai valstybei renginys sėkmingai įvyktų.
Liūdna ir platesnė potekstė. Arba turime įsisąmoninti, kad, praėjus beveik pusantrų metų nuo tarnystės šalies vadovo poste, p. Nausėda valstybės svarbos reikalus ne itin skiria nuo savo gimtadienių svečiams taikomų simpatijų bei antipatijų. Arba pateikdamas tokius tragiškus savo ryškių klaidų paaiškinimus banaliai ir populistiškai mėgina žaisti su visuomenės plebsu – tais jos sluoksniais, kurie tarp valstybės svarbos reikalo ir nuosavo gimtadienio nemato esminio skirtumo. Tais žmonėmis, kurie geriau už tos srities specialistus geriau išmano ne tik apie krepšinį, bet ir skiepus, koronaviruso pandemijos prevenciją (pvz., kaukių dėvėjimą).
Vietoje plebso, runkelių ar kokių kitų nekorektiškai skambančių apibūdinimų paskutiniu metu man ėmė labai patikti „pimpanosių“ etiketė tiems bendrapiliečiams, kurie viešose vietose pabrėžtinai dėvi apsaugines kaukes, nusmaukę jas žemiau nosies. Negerbdami ir nesaugodami aplinkinių. Todėl drįsčiau teigti, kad prezidento aliuzija apie gimtadienio svečius yra skirta pimpanosiams, o ne normaliems šios šalies piliečiams.
Prašau man atleisti: visokių yra, visokių reikia. Esu sutikęs žmonių, kurie ligi šiol nesupranta, kodėl žiniasklaida taip esą bjauriai be gailesčio pasibaigusios Seimo kadencijos pradžioje sudorojo Ramūno Karbauskio proteguotą Gretą Kildišienę. Geležinė jų logika, mano supratimu, yra tokia: kas iš to, kad kuris nors populiarus politikos lyderis globon po savo sparnu paima savo simpatiją ir leidžia jai gyventi turint privilegijų visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Esą suprantama, kad politikoje visi yra vagys, tačiau juk visi yra žmonės…
Pimpanosiai yra politikams labai svarbus visuomenės segmentas. Ne tik dėl to, jog, sprendžiant iš vyraujančių apsauginių kaukių dėvėjimo madų Seime, galima tvirtinti, kad ir parlamente yra tiesioginių jų atstovų. Su jais politikams yra lengviau bendrauti nei su tais, kurie išsiugdę bent mažumėlę kritiško mąstymo, daugiau – atsakomybės. Juos lengva panardinti į sąmokslo teorijų liūną taip, kad ten kapanotųsi iš esmės be vilties išlįsti. Jiems galima siūlyti pradinės mokyklos elementoriaus vertus svarbių problemų sprendimo receptus.
Nesu ir nebuvau nustebęs, kaip su pimpanosiais ketverius metus flirtavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau labai gaila, kad tokius bendravimo būdus tai šen, tai ten perima šalies prezidentas.
Rytas Staselis