Etnografinė popietė vaikams „Iš senolių skrynios“

Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos amatus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą ir papročius.
Rugsėjo 24 d. Šilavoto bibliotekoje vyko etnografinė popietė „Iš senolių skrynios“. Popietėje dalyvavo Šilavoto pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės ir 1–2 klasės mokiniai, kuriuos atlydėjo mokytojos Rūta Marcinkevičienė ir Laima Astrauskaitė. Apie senuosius lietuvių amatus papasakojo Šilavoto laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Saulė Blėdienė. Popietės dalyviai sužinojo, kad didžiąją amatininkų dalį sudarė medžio apdirbimo meistrai. Tai dailidės, kurie dažniausiai statydavo trobas, staliai – gamindavo įvairius medžio dirbinius, račiai – ratus, roges, bei jų dalis dirbantys amatininkai, kubiliai – gamindavo medinius indus: kubilus, statines, kibirus, o klumpdirbiai – skaptavo senovinį apavą – klumpes. Kalvio amatas – vienas senoviškiausių ir gilias tradicijas turintis amatas Lietuvoje, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Puodžius – tai amatininkas molinių indų gamintojas. Nė vienas valstietis neapsieidavo be siuvėjo ir batsiuvio paslaugų, o austi ir verpti seniau mokėjo kiekviena kaimo moteris. Vaikučiai turėjo galimybę ne tik pasiklausyti pasakojimo apie senuosius amatus, bet ir galėjo apžiūrėti senovinius daiktus bei audinius.
Šimtus metų lietuvių liaudis kaupė, puoselėjo ir saugojo pasakas. Dauguma mūsų liaudies pasakų baigiasi laimingai, nes paprasti žmonės tikėjo, kad gėris nugali blogį. Šilavoto bibliotekos bibliotekininkė Diana Tamašauskienė pasekė vaikams lietuvių liaudies pasaką apie katinėlį ir gaidelį. Smagiai ir linksmai visi kartu dainavome daineles „Du gaideliai“, „Žvirbli, žvirbli“, žaidėme liaudiškus žaidimus. Džiaugiamės, kad etnografinės popietės metu vaikai daugiau sužinojo apie etninę kultūrą, kurios pagrindas iš kartos į kartą perduodamas ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma.
Saulė Blėdienė
Šilavoto laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė