Ar juokas gali padėti būti sveikiems ir laimingiems…

„Žinote, kodėl komedija tokia svarbi? Nes neįmanoma vienu metu juoktis ir liūdėti”. (Robert Harper). Nors…kartais atrodo, kad tai tik trumpalaikis poveikis, tik tuo momentu… Ar tikrai? Kiekvienas esame pajutę, kad juokas veikia nuotaiką ir nors trumpam atitraukia mus nuo kasdienių nenutrūkstamų mažų bėdelių ir padaro laimingesniais. Be to, palyginę su kitais laimę teikiančiais dalykais, juokas ir humoras gali būti pasiekiami akimirksniu, nes juos galime aptikti visur, nepriklausomai nuo aplinkybių. Ir net tada, kai viskas aplinkui atrodo begriūną, galime pasijusti laimingi, jei tik turime humoro jausmą. Tačiau ar gali taip būti? Ar tikrai juokas ir humoras tokie galingi, kai kalbame apie laimę? Ką tokio jie turi, kas gali paveikti smegenis? Kodėl smegenis? Todėl, kad jos yra mūsų pagrindinis XXI amžiaus gyvenimo instrumentas.
Kodėl juokiamės? Gyvenime atsitinka daugybė juokingų dalykų. Tačiau kodėl žmonės taip į juos reaguoja? Mokslas pastebi, kad juokas – ne šiaip emocinė, o perdėta emocinė reakcija. Jis teikia malonumą, o kartais net gali atimti jėgas. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Juokas stiprina imunitetą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą, taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Ir dar galime toliau vardinti nuostabiausių dalykų mūsų sveikatai, kuriuos suteikia juokas.
Įdomu, kad geba juoktis ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, pavyzdžiui šimpanzės, tik jų juokas primena lentos pjovimą rankiniu pjūklu arba žiurkės, kurios skleidžia labai aukšto tono garsus. Kad įsitikintume, reikėtų jas pakutenti. Kad juokas yra esminis ir labai svarbus reiškinys, įrodo tai, jog maždaug trijų mėnesių kūdikiai, dar nepradėję vaikščioti ar kalbėti, pradeda juoktis. Tik prisiminkime, kai su jais žaidžiant kūdikiai pradeda tiesiog isteriškai kvatotis, o mes „verkti“ nuo juoko ir situacijos malonumo.
Tačiau būna ir atvejų, kai juokiamės, o mums visai nelinksma. Beje, labai nesunku pastebėti „netikrą“ šypseną, kartais vadinamą „sūrią“, atrodančią taip, tarsi tuoj pratrūksime ir kam nors perkąsime gerklę. Tačiau … pakalbėkime apie nuoširdžios laimės ir malonumo sukeltą šypseną ir juoką.
Dažniausia humoro rūšis – paprasčiausias pokštas, kuris gali būti labai įvairus: garsinis, vaizdinis, perskaitomas… Pokštai smarkiai skiriasi savo struktūra ir perteikimo būdais. Be to, neišvengiamai juose ir bet kokiose kitose humoro formose visada rasime ir daug informacijos. Pavyzdžiui, prisiminkime įžymųjį Čarlį Čapliną, kurio filmuose kalba buvo visiškai nebūtina, o jo perteiktą informaciją, atitinkančią laikmetį, mes lengvai supratome.
Vis dėlto mūsų gyvenimas yra painus ir sudėtingas, tad atsitinka neįprastų dalykų, kurie yra nesuderinami su numatomu įvykių srautu kasdieniame gyvenime ir tai mums sukelia tiesioginę įtampą ir netikrumo jausmą. Tačiau, jei tai gali būti išspręsta ar paaiškinta greitai ir efektyviai, tuomet ateina atlygis ir palengvėjimas. Štai kodėl taip dažnai mėgaujamės humoru, nes smegenys bando įvesti sveiką protą ir tvarką. Ir tai daro mus laimingais.
Tačiau kodėl tam tikras humoras sukelia neigiamus jausmus ir net pasipiktinimą? Humoras yra gerokai daugiau… Pavyzdžiui, teiginys, kad namas yra pastatytas iš plytų – techniškai tiesa, bet plytų krūvos nevadiname namu arba kaip ir smėlio krūvos, supiltos priešais jūros nuotrauką ekrane, nevadiname paplūdimiu, tačiau Vilniuje, Lukiškių aikštėje, smėlio ir virtualaus jūros ošimo instaliaciją pavadinus paplūdimiu, įvyko kažkas nesuprantamo….parašius, kad čia paplūdimys, jis tokiu nevirto ir tikrai nėra paplūdimys, o greičiausiai gal tai… tiesiog tik pokštas… Pokštas, kuris sukėlė tokį susipriešinimą, viena pusė tapo labai nelaiminga ir įskaudinta, o kita nesuprasta. Ar buvo ir yra pagrindo tokiai reakcijai? Sunku rasti teisingą atsakymą. Kiekvienas žmogus yra kitoks, ir ne tik amžiumi. Dėl daugybės mūsų smegenų savybių tai, kas darė mus laimingais, kai buvome jaunesni, po kelerių metų tokio poveikio jau nebeturi. Nors humoras atrodo puikus ir gali suteikti daug laimės, tam tikromis aplinkybėmis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Gyvenime yra daug sudėtingiau paaiškinti humoro ir laimės ryšį. Mes žinome, kad juokiantis sumažėja adrenalino (fiziologiškai labai aktyvaus hormono), o ilgalaikis kortizolio (streso hormono, jo pirmtakas yra cholesterolis) kiekio sumažėjimas slopina įtampą ir stresą, natūraliai sumažina skausmą. Jaučiamės maloniai apsvaigę – tai sukelia endorfinų (laimės arba geros savijautos hormonų) įsisavinimas. Juoko nereikėtų painioti su „pramoga“, nes jis turi daug svarbesnį socialinį vaidmenį, nei išreikšti pasitenkinimą humoru.
Mūsų smegenys įvairiais būdais atpažįsta ir apdoroja įvairių tipų juoką. Žmonių juokas unikalus ir pagal jį žmones galima identifikuoti. Ne tik juokas, bet ir humoras turi stiprų socialinį elementą. Gebėjimas teisingai nuspėti kito mintis, jausti empatiją, „žinoti“, kas dedasi žmonių galvoje kiekvieną akimirką, yra gyvybiškai svarbi daugelio humoro rūšių dalis. Juoktis skatina tai, kas daro ar sako dalykus, kurie yra nesuderinami su mūsų nuomonėmis ar mąstymu, ir tai yra beveik begalinis nesuderinamumas. Daugybę tokių situacijų regim komedijose. Tyrimai rodo, kad tas, kuris turi sutrikusį empatijos pojūtį, stiprų socialinį nerimą arba autizmą, sunkiai supranta humorą, kuriam reikalinga proto teorija.
Kai kurios teorijos teigia, kad juokas yra signalas apie saugumą ir besišypsančio žmogaus prieinamumą kitiems grupės nariams, su kuriais norime bendrauti. Ar pastebėjote, kad besišypsantis žmogus atrodo atviresnis naujiems ryšiams nei tylus ir susimąstęs.
Kita teorija sako, kad humoras ir juokas yra saugus ir socialiai priimtinas būdas išreikšti konfliktą ir agresiją, kad įtampa ir priešiškumas būtų nekenksmingi ir nesibaigtų „kraujo praliejimu“.
Dar viena teorija teigia, kad humoras yra žmogaus „parodomojo“ elgesio forma lyg sakanti „Pažvelkite į mane“.
Egzistuoja ir kultūrinė įtaka. Kaip mes priimame humorą, priklauso nuo kultūros, kurioje augome. Jei sutinkame, kad humoras yra kilęs iš neatitikimo atpažinimo, tuomet tai priklauso nuo mūsų supratimo, kad kažkas yra „ne taip“. Ir mes žinome, kad kažkas yra „ne taip“, nes turime kitą supratimą. Nė viena pusė (juokinanti ar juoką priimanti) nėra blogesnė ar geresnė, tik reiškia, kad jų reakcijos bus skirtingos. Būtent tai ir įvyko skandalingo „Lukiškių pliažo“ situacijoje. Ar tikrai reikėjo taip jautriai sureaguoti į tą mažą vasaros smėlio plotelį užimantį didžiulėje aikštėje? Beje, kuris mūsų jaunąjai kartai suteikė tiek džiaugsmo – kai kam padėjo atsipalaiduoti čia pat po sunkios darbo dienos, kitiems – tiesiog netikėtoje vietoje maža dovana mūsų vaikams ir anūkams pažaisti su vandeniu ir smėliu, mums patiems paskaityti (aikštėje šalia nemažas knygynėlis), o kai kam ir padirbėti (spartus internetas). Kiek nereikalingo streso „lygioje vietoje“, rudenį, rugsėjo pirmąją nė ženklo neliks minėtos instaliacijos. Pagalvokime ir pabandykime suprasti, kas įvyko. Kokią įtampą ir nerimą sau sukėlėme, o gal kai kas net ir rimtai susirgo. Kviečiu nepasiduoti ir išlaikyti išmintingą vidinę pusiausvyrą bei ramybę.
Kuo dažniau juokimės. Nenuostabu, kad juokas ir humoras stiprina mūsų tarpusavio santykius, daro mus patrauklesniais, padeda numalšinti įtampą ir konfliktus, skleidžia pozityvumą ir skatina harmoniją tarp žmonių.
Būkime sveiki ir gerbkime vienas kito laisvę, o svarbiausia – mylėkime ir supraskime vienas kitą. Tik vienybėje mes būsime saugūs ir sveiki ne tik kūnu, bet ir dvasia. Ji tvyro ore…
Panaudotas šaltinis: Neurologijos mokslų daktaras Dean Burnett. Laimingos smegenys.2019
Romualda Bartulienė