Kai užklumpa alergija

Alergija yra nenormali žmogaus imuninė reakcija į medžiagas ar veiksnius, kurie paprastai gerai toleruojami ir laikomi nepavojingais sveikatai. Alergija dažnai viena „nevaikšto“, bet pasireiškia ir kitų ligų simptomais, kurie lemia įvairių ligų atsiradimą.
Apie 30–40 proc. pasaulio gyventojų serga kokia nors alergine liga. Plintantis šių susirgimų skaičius ir Lietuvoje. Kiekvienas alergijos atvejis individualus. Vieni paveldi polinkį į alergiją, kitiems ji pasireiškia suvalgius tam tikro maisto ar nusilpus organizmui, pavartojus antibiotikų ar patyrus stiprių emocijų. Dažnai alergišką žmogų vargina įvairūs dusulio priepuoliai, varvanti nosis, akių patinimai ar skausmas, odos niežuliai ar žaizdelės. Vaikams dažniausiai pasireiškia reakcija į tokius alergenus, kaip pienas, javai, kiaušiniai, žemės ir kitokie riešutai, žuvis, vėžiagyviai, soja. Beje, net 75 proc. visų alergijos atvejų pasireiškia dulkių erkutėms. Alergiją sukelia pelėsiai, vabzdžiai. Mes gyvename užterštoje aplinkoje (automobiliai, gamybos atliekos), o ir nuolat patiriamas stresas sutrikdo įvairių organų sistemą.
Didelę įtaką alergijai daro cukrus. Nors pats cukrus dažniausiai alergijos nesukelia, tačiau sužadina visus alerginius procesus, didina jų intensyvumą, sukelia elgesio sutrikimų ir priklausomybę. Nuo priklausomybės sunku išsivaduoti ir suaugusiam racionaliam žmogui, tai dar sunkiau tam gali atsispirti vaikas, kurio poelgiai labiau instinktyvūs. Cukraus vartojimas sukelia gausų mielių bakterijų dauginimąsi žarnyne, o tai slopina mūsų imuninę sistemą, kuri ir taip nusilpusi, kai esam alergiški. Būtų gerai iš mitybos pašalinti ne tik įtartinus produktus, bet ir cukrų, nors kiek mažinti jo kiekį.
Žmonės dažnai netoleruoja (yra alergiški) tik tam tikros rūšies cukraus. Reikėtų išsiaiškinti, kuri rūšis jums netinka: fruktozė, sacharozė ar laktozė. Kaip tikroji cukraus alergija pasireiškia? Kaip ir kitų alergijų atveju gali pasireikšti tokiomis rimtomis reakcijomis kaip pilvo spazmai, viduriavimas, odos bėrimas, gerklės perštėjimas, dujų kaupimasis.
Kaip sau padėti? Pradėkime saugiai maitintis. Svarbu, kokius produktus perkame ir kaip gaminame maistą. Skaitykime etiketes ir naudokimės specialistų rekomendacijomis. Pastaruoju metu jų ypač daug viešojoje erdvėje (TV, radijas, spauda).
Mes daug ką galime padaryti dėl savo sveikatos, jei tik labai norime. Viskas mūsų galvoje – pasakykite, kad galite, ir galėsite. Štai, nutarkime šeimoje, ar alergizuojančio produkto atsisakys visa šeima, ar tik alergiškas asmuo. Palikime namuose tik saugius produktus, tuomet kova su pagunda bus sėkmingesnė.
Norėdami gaminti maistą namuose be alergenų, pirmiausia atsisakykime nesaugių produktų: rafinuoto cukraus, rafinuotų ir dezodoruotų, hidrintų aliejų, mielių, parduotuvėje pirktų mažo riebumo pusgaminių su užrašais „be glitimo“ ir „be laktozės“, kepinių, desertų, kurių sudėtis neaiški arba kurių sudėtyje yra jau minėtų sudedamųjų dalių, mirkytų cukruje, gliukozėje arba sirupe džiovintų vaisių, supakuotų naudojant sieros dioksidą.
Dauguma mano, kad bus neskanu ir brangiai kainuos.Taip, gali būti mažiau skanu, gali būti brangiau, bet tai juk jūsų sveikata… Be to, kai kada neskanu būna tik iš pradžių. Dažnai mes bijome naujovių, tačiau, pabandę atsisakyti alergizuojančių produktų ir tradicinių maisto apdorojimo būdų, atrandame daugybę naujų skonių, galimybių ir tampa tikrai skanu. O ką laimime? Kokybiškus produktus, gerą savijautą, nereikės pirkti vaistų. Jei paieškosime alternatyvų, galėsime net ir pigiau maitintis. Pavyzdžiui, perkant didesnį kiekį, sutaupome. Norėdami išgauti tinkamiausią skonį ir tekstūrą, pabandykime gaminti be miltų, kiaušinių, pieno, cukraus, sukietintų (hidrintų) riebalų ir mielių. Pakeiskime šiuos produktus saugiomis alternatyvomis: miltus – miltų mišiniais, kiaušinius – obuolių tyre, bananais, vandeniu, įprastą karvių pieną puikiausiai pakeis įvairūs kruopų, riešutų ar sėklų gėrimai, cukrų – medus (jei nealergizuoja), obuoliai, bananai, datulės, agavų, klevų ir kt. sirupai (skaityti etiketes). Nesveikus riebalus galima pakeisti aukščiausios rūšies alyvuogių aliejumi ar kitais nerafinuotais ir nedezodoruotais aliejais, sviestu, lydytu sviestu, kiaulių taukais. Visko neįmanoma suminėti, kokį didelį turime pasirinkimą, tik pradėkite domėtis.
Iš alergijos nereikia daryti tragedijos, tik judėdami mažais žingsneliais sveikatos link galėsime pasiekti reikšmingų rezultatų.
Jeigu jus užklupo alergija, rekomenduoju puikią Vaivos Lukošienės knygą „Ačiū, ne – aš alergiškas.“ Šioje knygoje – autorės patirtis, daugybė naudingų patarimų ir maisto gaminimo receptų.