Vaiko globa apipinta mitais ir stereotipais?

Nuo birželio 29 iki liepos 5 d. – globėjams skirta savaitė

Menininko L.Striogos medinės skulptūros „Globėjas“ legenda pasakoja, jog pasaulyje gyvena žmonės, kurie klauso ausimis ir girdi širdimi. Jų akys spinduliuoja šviesą, o rankos šilumą dalina. Juos vadina globėjais. Kai į pasaulį ateina vaikas ir pasveikina jį balsu, šie žmonės išgirsta ir keliauja balso link. Kad apkabintų ir parodytų dėmesį. Kad tame glėbyje užaugintų žmogų. Didelį, kaip pats gyvenimas.

Globėjo dienai skirta paroda Jiezno paramos šeimai centre.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3839 šeimos ir asmenys, tačiau globos institucijose vis dar gyvena beveik 2000 vaikų. Anot Prienų rajone įsikūrusio Jiezno paramos šeimai centro (JPŠC) socialinės darbuotojos-globos koordinatorės Jūratės Čepulienės, šiuo metu globoje auga 38 vaikai, iš kurių dalį prižiūri artimi giminaičiai. Dar 12 globėjų, auginančių 18 vaikų, yra pabaigę GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) kursus. Nepaisant to, kaip ir visoje Lietuvoje, JPŠC globėjų itin trūksta, nes meilės, rūpesčio bei artumo laukia ir daugiau čia gyvenančių vaikų.
Paklaustos, kodėl žmonės vis dar baiminasi tapti globėjais, JPŠC dirbančios moterys teigia, jog priežasčių yra įvairių, bet dažniausiai jos susijusios su išankstinėmis ir neretai klaidingomis nuostatomis. Viena iš jų – baimė nepateisinti lūkesčių. „Žmonės nerimauja, jog jiems nepavyks išugdyti įspūdingų aukštumų pasieksiančio vaiko, tačiau niekas ir neprašo užauginti būsimų prezidentų. Tiems vaikams tiesiog reikia meilės, saugumo jausmo ir žmogiško ryšio. Dauguma šeimų, globojančių tokius vaikus, neslepia, jog sunkumų būna, kaip ir bet kurioje šeimoje, tačiau jos daro viską, kad vaikui būtų geriau ir iš tiesų jam būna geriau nei bet kur kitur“, – sako psichologė Kristina Stankutė-Gaulienė.
Globos koordinatorė Jūratė Čepulienė pasakoja, jog anksčiau vaikus globoti pasiryžę asmenys baimindavosi ir nuolatinės globos specialistų kontrolės. Visgi, susidūrę su procedūra, žmonės pamato, kad bijoti nėra ko, todėl dabar ši nuostata nyksta. „Globėjai netgi laukia vizito, džiaugiasi, jog, esant reikalui, gali sulaukti visavertės pagalbos, kurią suteikia JPŠC specialistai. O ta pagalba yra labai įvairi: globėjai ne tik gauna finansinę paramą, bet ir psichologo konsultacijas, mokymus“, – teigia J. Čepulienė.
Anot GIMK specialistės Jūratės Pagirskaitės, tokie susitikimai jiems ypač svarbūs, nes čia susitinka bendraminčiai, kurie tarpusavyje dalijasi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais, bei supranta, jog su panašiom situacijom susiduria visi.
Apie globos namuose augančius ar augusius žmones visuomenėje neretai sklando įvairių stereotipinių nuomonių ir mitų, tačiau JPŠC darbuotojos patikina, jog esama išties nemažai gražių pavyzdžių. „Jiezno paramos šeimai centras bendrauja ir su kitais šalyje veikiančiais centrais, kuriuose dirbantys specialistai dalijasi istorijomis, kaip užaugę vaikai ir toliau artimai bendrauja su globėjais, jų šeimomis, kai kurios moterys didžiuojasi, kad jau turi ir anūkų, o gerumas tampa užkrečiamu pavyzdžiu“, – pasakoja Jūratė Pagirskaitė.
Anot psichologės Kristinos Stankutės-Gaulienės, gyvenimas šeimose vaikams labai svarbus, nes jie mato tikrą šeimos modelį, tačiau ši patirtis atneša teigiamų pokyčių ne tik jiems, bet ir patiems globėjams, kurie, dalindamiesi šiluma su kitais, dažnai ir patys pajaučia pilnatvę. „Turime ypač gražių pavyzdžių, kai vaikus globojantys asmenys juos vadina savo vaikais“, – sako psichologė.
Su šeimomis dirbanti Vilija Kasteckaja pastebi, jog dauguma globėjų suranda ryšį su vaikais, ir jų situacija yra gera, tačiau JPŠC labai tikisi sulaukti naujų žmonių, galinčių užpildyti mažas sužeistas širdis neblėstančia šiluma. Tapti globėjais gali visi pilnametystės sulaukę, darbingo amžiaus asmenys, kurie turi atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus, turėti pajamų šaltinį bei būti geros reputacijos (t.y. neteistas asmuo). Tačiau J. Pagirskaitė akcentuoja, jog amžiaus išimtis taikoma biologiniams vaiko seneliams. Atlikus pirminį įvertinimą, norintieji globoti vaikus turi išklausyti GIMK mokymus, kurių metu būsimi globėjai išmoksta bendrauti su netektį patyrusiu vaiku, suprasti jo poreikius bei užtikrinti saugią aplinką ir, žinoma, įvertinti savo galimybes.
Tradiciškai pirmąjį gegužės sekmadienį minima Motinos diena, o birželį – Tėvo diena, tačiau neretai globėjai vaikams atstoja ir tėtį, ir mamą, todėl nuo 2017 m. kasmet pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. O šiemet savo meilę pasaulyje dalinantiems žmonėms skirta visa savaitė. Jiezno paramos šeimai centras kviečia neabejingus žmones „pasimatuoti“ globėjo/įtėvio/vaiko batus“ ir galbūt atrasti savo pašaukimą bei prisidėti prie vaikų šviesesnio rytojaus. Tai puiki proga padaryti pasaulį geresnį jau šiandien.
Rimantė Jančauskaitė