Būti…

Ateina kartais toks laikas, kai nusprendžiam savo gyvenime ką nors tuo metu labai svarbaus keisti – pradėti sportuoti, daugiau vaikščioti, apskritai judėti, skaityti daugiau knygų, mokytis užsienio kalbą, sveikai maitintis ir t.t. Žodžiu, kas kam svarbu. Ir štai, žmogus apsisprendžia. Pradžioje viskas gerai, keletą dienų ar daugiau viskas vyksta pagal planą. Žmogus jaučiasi susikaupęs, įsipareigojęs sau. Tačiau gyvenimas vyksta, o ir rūpesčių visokių atsiranda, tuomet nusistatymas pradeda blėsti.
Dar nėra atsiradusio įpročio ir todėl…, kai truputį sunku, galvon atsėlina mintis išdavikė… – šį kartą praleidžiu. Ai, čia nieko tokio, rytoj padarysiu. Rytojus ritasi į porytojų, o tada porytojus į užporytojų ir t.t. Kiekvienas esame tai patyrę ir ne po kartą.
Motyvacija mažėja, nes mes po kelių pratimo ar užsiėmimo pakartojimų nematome rezultato, o pagal prigimtį norisi… norisi čia, dabar ir greitai (juk pirmykštis žmogus, padaręs darbą, iškart gaudavo atlygį – nusiskina vaisių ar sumedžioja žvėrį ir juk netempia jo į šaldytuvą, o suryja iškart… iškart ir rezultatas – sotumas). O mes, kad ir kaip tai mums nepatinka, savo prigimtyje iš tolimos praeities atsinešėme tuos instinktus. Tik kultūra, kurioje mes užaugome, mus išmokė, kad reikia galvoti apie rytojų, kad rezultatai greitai neatsiranda, kad viskam pasiekti reikia laiko ir pastangų. Tereikia prisiminti pasakas.
Gyvenime daug dalykų vyksta dėl priežasčių, apie kurias mes nepagalvojame. Visi mūsų planuojami pokyčiai, veiksmai jau nebėra tikro išgyvenimo būtinybė (maistas ar saugumas), o smegenys pagal seną pripratimą visada skaičiuoja ir suskaičiuoja, kad, pvz., skaityti knygą dabar, šiuo momentu, nėra būtina, nes tai sunkokas uždavinys ir nauda bus galbūt ateityje – tapsiu protingesnis… Na, bet kokia nauda iš to? Tas viskas, be to, dar ir tolimoj ateityje. Šiuo momentu tikrai galima išgyventi ir be to, tad, aišku, imsiuosi aiškesnio darbo, užsiėmimo, to, kuris duos naudą ir malonumą tuoj pat. O čia pagundų labai daug – internetas, ėjimas į sodą, garažą, dar serialai, bet kas, kas nereikalauja didelių pastangų. Žodžiu, kam kas svarbu tuo metu.
Dažnai atsitinka taip, kad ir sporto klubą daug kas meta tik pradėjęs, nes tik 20 ar 50 kartų atlikus pratimą neužauga raumenys, nesimato rezultato, ir motyvacija dingsta. Knygą meta po dviejų dešimčių puslapių – neįdomu, nenaudinga… kitos neieško, nes irgi bus tokia… Daug variantų mes, vedini savo smegenų, prigalvojam tam, kad nedarytume sunkių, neįprastų mums darbų.
Jei priimi sprendimą ką nors daryti kitaip gyvenime ir nori suformuoti naują įprotį, čia gali padėti 10 minučių taisyklė (arba mažų žingsnelių taisyklė). Kaip įrodymą, kad taisyklė veikia, prisiminkite, kaip jūs tobulėjote mokydamiesi valytis dantis. Jei būtų reikėję per mėnesį, vienu atsikvėpimu išmokti taip taisyklingai ir be jokio vargo bružinti savo dantis taip, kaip darote jūs dabar, ar galite įsivaizduoti to mažo žmogaus, kuriuo jūs buvote, savijautą?
Taigi 10 minučių (arba mažų žingsnelių) taisyklė sako, kad bet kokią sau išsikeltą užduotį reikia sudalinti į mažas. Pabandykim, kad ir su knyga. Kai žiūri į visą knygą, tai gali atrodyti, kad tai per didelis darbas šiuo metu – užims per daug laiko, o man reikia į sodą, garažą ar į turgų… Žodžiu, jums smegenys tuoj pradės siūlyti paprastesnius, mažiau sudėtingus variantus, kur ir joms reikės mažiau dirbti, ir jūs knygą (ar kitą savo sunkų sprendimą – sporto klubą, kalbos mokymąsi) atidėsit. Ir pasiteisinimą rasit – juk turite neatidėliotinai svarbių reikalų. Bet mes mintyse sudalinam knygą į 10 minučių tarpelius ir šiandien skaitom tik dešimt minučių. Tai nedaug, apie penki puslapiai… Nieko tokio, kad tai atrodo mažai, tačiau taip jūs savo smegenims nesukeliat streso. Joms tiesiog nesunku ir jos neverčia jūsų išduoti savo nusistatymo daugiau skaityti ir eiti atlikti paprastų užduočių. Dešimties minučių skaitymas yra paprasta užduotis. Ateis rytojus – dar dešimt (ar nebūtinai dešimt, gali būti dvidešimt minučių). Taip žingsnis po žingsnio smegenys nebebijos tų minučių ir jos pavirs į pusvalandžius ir valandas. Atsiranda įprotis ir įgudimas skaityti. Viskas paprasta.
Jei užsibrėžėte tikslą savaitgaliais pabėgioti, o šią sekundę nesinori, tuomet bent apsiaukite sportinius batelius ir pėsčiomis apeikite savo gyvenamą kvartalą. Tai nebus sunki užduotis, palyginti su vieno kilometro nubėgimu. Ateis kitas savaitgalis ir gal jūs jau porą kartų apeisite kvartalą ar leisitės į žygį prie upės. Ilgiausia kelionė prasideda nuo PIRMO žingsnelio. 10 minučių skaityti, piešti, šokti, megzti, mokytis groti visada geriau, negu visai nieko nedaryti…
J. V. Kantvilas