Teks atrasti daug naujų dalykų…

Šiandien mūsų gyvenimas labai pasikeitė, toliau keičiasi ir nežinia, kaip bus ateityje, nes tokios patirties dar neturėjome. Kaip pavyks prisitaikyti? Esam skirtingi amžiumi, savo veikla, įpročiais, sveikatos problemomis, skirtingas ir mūsų artimųjų ratas, galų gale atsakomybės dydis. Ir tai – dar ne viskas. Dar daug galima būtų vardinti skirtybių, tačiau visi esame žmonės, veikiami to paties grėsmingo viruso ir turime šioje kovoje išlikti nugalėtojais. Ar turime pasirinkimą? Ne. Vadinasi, turime rūpintis savo sveikata. Turime suprasti, kaip elgtis, kad nesusirgtume patys ir tuo pačiu išsaugotume kitus, psichologiškai ištvertume izoliaciją ir neiškristume iš gyvenimo. Normalu, kad šiandien mūsų nuotaikos ir būsenos (liūdesys, nuovargis, susierzinimas) šioje situacijoje gali labai svyruoti, tačiau turime suvokti tai, kad tik mes patys galime išeiti iš slogios būsenos, užsiimti tuo, kas mus nuramina. Visi nežinome ir gal net nemokame, kaip dabar elgtis, tad reikia ieškoti naujų būdų, kaip organizuoti savo kasdienį gyvenimą.
Sakoma, kad gyvenime visada yra pusiausvyra. Liaudies išmintis byloja, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Prisiminkime, kiek dažnai priekaištavome sau, kad neturime laiko savo brangiausiems žmonėms, štai dabar turime jo su kaupu – pabūti, paskambinti telefonu, pasikalbėti su vaikais, skirti vienas kitam dėmesį. Kai kam tai gali būti nepakeliamai sunku, jie tiesiog jau nebemoka, o gal ir užmiršo, kaip tai daryti. Viskas gerai, mes kiekvienas galime to išmokti, prisiminti, svarbu norėti ir stengtis. Tačiau turime neužmiršti, kad ir mažam, ir vyresniam kartais reikia savo erdvės, tylos, pagarbos, supratimo. Ir čia mes galime tapti labai išradingi, kūrybiški ieškodami kelių viską suderinti, kad visiems kartu būtų gera, lengva išbūti karantino laiką.
Labai verta prisiminti savo vaikystės neįgyvendintas svajones, pomėgius, norus kažką išmokti, padaryti, sukurti, pradėti iš naujo, pvz., sportuoti, groti, pajusti skaitymo malonumą. Anksčiau dažnas pasiteisindavom – nėra laiko. Dabar laiko yra…
Tik trys karantino savaitės praėjo, o jau girdime daug užkrečiančių atradimų istorijų. Viena šeima netikėtai prisiminė savo vaikystėje užmirštas muzikos mokyklos natas ir pradėjo muzikuoti, kiti ėmėsi mokytis groti muzikos instrumentu nuo pat pradžių, dar kiti pradėjo intensyviai sportuoti ir net gyvendami skirtingose šalyse virtualiai lenktyniauti, kiek kilometrų nubėgo ar nuėjo. Galima juk pradėti ir užsienio kalbas mokytis, ir dainas kurti, ir tapyti, megzti, rašyti.
Dabar bendravimui atsirado daugiau laiko, o naujų išvystytų ryšio technologijų pagalba mes galime kalbėtis, pasimatyti ir virtualiai „susitikti“ su savo senais draugais, kaimynais, giminėmis. O kiek internete, per radiją ir televiziją paskaitų, laidų, patarimų aktualiomis sveikatos temomis, kurios mums padeda emociškai gerai jaustis, susitvarkyti su šia situacija. Mums tik reikia pasirinkti: arba nuo ryto iki vakaro gyvenam su gąsdinančiomis žiniomis, arba tik kartą per dieną susipažįstam su naujausia oficialia informacija ir toliau gyvenam savo įdomų bei spalvingą gyvenimą.
Dabar mes turime daug laiko pasirūpinti ir pagelbėti tiems, kurie jau nebegali sau padėti. Karantino metu mūsų tinkamas elgesys gali labai padėti labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams. Tinkamai elgdamiesi akistatoje su virusu, mes tikrai nesusirgsime ir neužimsime vietų, kurių ateityje tikrai trūks ligoninėse. Šiandien labai reikalinga savanorystė. Mes galime išsakyti daug gerų žodžių draugui, kaimynui, tiesiog pažįstamam žmogui ir taip padėti ištverti galbūt vienatvę, stresą ar tiesiog pakelti nuotaiką. Mes esame reikalingi vieni kitiems, todėl ir gyvename drauge. Saugokime mūsų bendrystę.
Ar ne smalsu, kaip gyvenimas keisis po karantino? Jis tikrai bus kitoks, todėl ir būkime aktyviais savo gyvenimo pertvarkos dalyviais. Gal net verta mintis nukreipti visai netikėta kryptimi, pvz., pagalvoti apie naujo mažo versliuko kūrimą, o gal paprasčiausiai išmokti amato, kuris bus reikalingas naujam gyvenimui, tam kitam, kuris bus po viruso. Gyvenimas labai sparčiai kinta, juk nenorime tapti nereikalingiems ar išlaikytiniams? Turime pasikeisti, tapti protingesniems, kad išliktume. Dabar turime tam laiko. Pagalvokime ir imkimės veiklos iš peties. Tiek daug dovanoto laiko dar niekada neturėjome. Vertinkime tai ir pradėkime gyventi „iš naujo“.
Romualda Bartulienė