Lietuviškiausia vaistažolė – vaistinė ramunė

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ pirmą kartą inicijuotuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusi „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos narė, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė. 
„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose savo nuomonę reiškė Lietuvos piliečiai, farmacijos bendruomenės atstovai. Gautus rezultatus įvertino ir patvirtino vaistinių augalų ekspertai. Kodėl, Jūsų nuomone, tokie rinkimai yra svarbūs, koks yra jų tikslas?
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad LR Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos – sritį. Tai yra, vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2020-ieji metai yra paskelbti vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo bei tradicinės medicinos puoselėtojos ir vaistinių augalų žinovės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Šia proga vienas vaistinių tinklas surengė pirmuosius „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus. Jų tikslas – perspėti visuomenę, kad augaliniai vaistiniai preparatai turi indikacijų, kontraindikacijų ir nepageidaujamų poveikių. Todėl vietoj savigydos, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai, kartais net gyvybei, prieš pradedant gydymo kursą vaistiniais augalais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Gydymą vaistiniais augalais (fitoterapiją, aromoterapiją) skiria licencijuoti medicinos srities specialistai.
Į ką vertinant augalus buvo kreipiamas išskirtinis dėmesys? 
Pirmasis kriterijus – Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs   vaistiniai augalai. Kitas svarbus vertinimo kriterijus – kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.
„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimams pasiūlyta daugiau nei keturios dešimtys vaistinių augalų: dirvinis asiūklis, paprastoji žemuogė, didžioji ugniažolė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis putinas ir kt. Finale išrinkti penki vaistiniai augalai: vaistinė ramunė, kartusis kietis, mažalapė liepa, didžioji dilgėlė ir paprastoji jonažolė. Prašome papasakoti apie šių augalų naudą ir galimus šalutinius poveikius. 
Šie penki vaistiniai augalai, patekę į finalą, yra naudingi žmogaus sveikatai koronaviruso COVID-19 plitimo ir visuomenės lėtinio streso situacijoje.
Rinkimuose balsų dauguma pripažinta nugalėtoja – vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla L.). Vaistinė augalinė žaliava – ramunių žiedai (Flos Chamomillae L.) yra pripažinti nuo Antikos laikų gydymo tikslams, vartota Hipokrato, Avicenos ir vartojama iki šiol, įtraukta į Pasaulio Sveikatos Organizacijos monografiją, įvairių šalių farmakopėjas ir mokslinius straipsnius. Ši žaliava vartojama ir į vidų, ir išoriškai mokslinėje ir tradicinėje medicinoje, homeopatijoje, odontologijoje, kosmetologijoje, o pastaruoju metu – individualizuotoje medicinoje. Vaistinė ramunė reguliuoja psichologinę savijautą, hormonų veiklą,  mažina įtampą, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Cheminės sudėties tyrimų pagrindu nustatyti biologiškai veiklieji junginiai: fenoliniai (flavonoidai ir jų gliukozidai (apigeninas, kvercetinas, patuletinas, liuteolinas) ir eterinis aliejus (0,4–1,5 proc.), kurio komponentas chamazulenas (1–15 proc.) (nudažo ryškiai mėlyna spalva), kurie turi antioksidacinį ir antimikrobinį poveikį. Tyrimai su gyvūnais įrodė stiprų priešuždegiminį, tam tikrą antimutageninį ir cholesterolio kiekį mažinantį poveikį bei antispazminį ir anksiolitinį veikimą. Iki šiol trūksta  klinikinių tyrimų duomenų. 
Kontraindikacijos: vaistinės ramunės negali vartoti asmenys, alergiški astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. 
Kartusis kietis (pelynas) (Artemisia absinthium L.) yra tonizuojantis kartumynas, kuris, veikdamas virškinimo sistemą, kartu stimuliuoja ir centrinę nervų sistemą, todėl sergant gripu bei  peršalimo ligomis yra naudinga priemonė žmogaus organizmo atsparumui pakelti. 
Ruošiamas vandeninis užpilas (1 arbatinis šaukštelis 250 ml vandens) ir geriamas šiltas vieną kartą per dieną. Kontraindikacijos: įspėjama, kad karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms ir  asmenims, alergiškiems kiečio genties arba  astrinių (Asteraceae) šeimos augalams. Be to, kartusis kietis jautriems asmenims gali sukelti nervų sistemos veiklos  ir miego sutrikimus, traukulius, galvos skausmą.
Mažalapė liepa (Tilia cordata L.) – viena dažniausiai lietuvių tautosakoje minimų augalų. Vaistinė augalinė žaliava liepų žiedai, t. y. žiedynai su žiedynlapiu (Tiliae flos), skinami pradėjus jiems skleistis ir yra vieni dažniausiai naudojamų priemonių namų sąlygomis gripo, peršalimo ir kvėpavimo takų ligų atvejais ir suaugusiems, ir vaikams.
Didžioji  dilgėlė (Urtica dioica L.) – gerai žinomas vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas. Vaistinei augalinei žaliavai vartojamas visas augalas: ir antžeminė, ir požeminė dalys. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu veikimu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Be to, šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip efektyvūs būdai, gydant prostatinę hiperplaziją. Dilgėlių lapų preparatų priešuždegiminis poveikis siejamas su kavos-obuolių rūgštimi, kuri veikia granuliocitų, leukotrienų, prostagalandinų sintezės mechanizmus. Dilgėlių lapai yra aprašyti Vokietijos farmakopėjoje. Kontraindikacijos: negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui. Nepageidaujamas poveikis: vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) – vienas labiausiai kliniškai ištyrinėtų vaistinių augalų, populiariai vadinamas augaliniu antidepresantu. Iš jo žaliavos gaminami standartizuoti augaliniai vaistiniai preparatai. Jie tinka baimės ir nerimo būsenoms, lengvo ir vidutinio laipsnio depresijai bei vegetaciniams sutrikimams gydyti. Pastaruoju metu, tęsiant hipericino ir pseudohipericino tyrinėjimus, nustatyta, kad jie slopina retrovirusų dauginimąsi. Tęsiami šių biologiškai veikliųjų medžiagų  tyrimai ir jų pritaikymo galimybės, gydant virusines ligas.
Kontraindikacijos: nevartojama spindulinio gydymo metu, kol nėra ištirtas jautrumas jonažolei, taip pat dirbančiųjų radiologinėse laboratorijose arba kai temperatūra darbo vietoje yra didesnė kaip 25 OC. Jonažolės negalima vartoti hipertonijos atveju, nėštumo metu ir vartojant vaistinius preparatus: digoksiną, ciklosporiną, teofiliną. Nepageidaujamas poveikis: jautrių asmenų gali parausti atviros odos vietos, atsirasti uždegimas, stiprėjantis nuo tiesioginių saulės spindulių.
Parengta pagal welovelithuania.com