„…kūrybingesne, kantresne ir jautresne širdimi“

Pro plačius gamtos vartus nesunkiai skindamasis kelią gražiai veržiasi pavasaris. Jis beldžiasi į žmonių širdis, budina giliai paslėptus jausmus, teikia naujų vilčių…
Diena veja dieną. Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo – kovas mums dovanoja ir gražių švenčių. Trečiadienį buvo Kazimierinės, o baigiasi ši savaitė kita – tiesa, Lietuvoje dabar nevienareikšmiškai vertinama – Tarptautine moters diena. Šiandien diskutuoti dėl to, kad, pasak kai kurių politikų, tai sovietinė „raudonųjų tulpių“ šventė tikrai nėra prasmės. Gal tik dabartiniams jauniems sovietologams verta priminti, jog šiuolaikinės Moters dienos idėja gimė visai ne Sovietų Sąjungoje ir net ne Europoje, o Niujorke prieš 160 metų. Dabartinė Tarptautinė moters diena pradėta švęsti 1911 m., laikantis 1910 m. Kopenhagoje vykusios dirbančių moterų konferencijos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 100 moterų iš 17 šalių, priimto nutarimo. Lietuvoje Kovo 8-ąją moterys pirmą kartą paminėjo 1919-aisiais.
Šiandien labai populiaru tvirtinti, kad moterys turi lygias teises. Teoriškai ir netgi įstatymiškai taip. Tačiau praktiškai iki lygių teisių moterims dar toli. Tai paliudija ir įvairių tyrimų duomenys. Vienas iš paskesnių – Europos savivaldybių ir regionų tarybos apie moteris politikoje, vykdytas 2008–2018 metais, ir kurio rezultatai buvo paskelbti praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Šis tyrimas atskleidžia dešimtmečio situaciją – parodo moterų reprezentaciją vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu 29 šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. Tyrimo išvados, deja, liudija ne moterų naudai. Tad šiandien, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, manau, labai svarbu prisiminti ir priminti viename iš Popiežiaus Pranciškaus sveikinimų parašytus žodžius, kad „Kovo 8-oji mums yra proga pakartoti, kokios svarbios moterys ir koks reikalingas jų vaidmuo gyvenime. Pasaulis, kuriame moterys marginalizuojamos, yra nevaisingas, nes moterys ne tik dovanoja gyvybę, bet ir perduoda gebėjimą matyti pasaulį kitomis akimis, leidžia pajusti dalykus kūrybingesne, kantresne ir jautresne širdimi“.
Ramutė Šimukauskaitė